Europa įžengia į dar vieną šildymo sezoną su dideliu nerimu, tačiau ir su pasiruošimo planu. Šiuo metu intensyviai pildomi gamtinių dujų saugyklos, kad būtų užtikrintas saugus energijos tiekimas šaltuoju metų laiku.
Vidutiniškai jos jau užpildytos daugiau nei 80 proc., tačiau šis rodiklis yra šiek tiek žemesnis nei ankstesniais metais, kai rugsėjo viduryje vidutinis lygis siekdavo 86 proc. Vokietija, turinti vienas didžiausių saugyklų Europoje, pasiekė 75 proc., o Lenkija beveik maksimaliai išnaudojo savo galimybes ir sukaupė net 95 proc.
Dar geresnė padėtis fiksuojama Italijoje, kurioje rezervai siekia apie 90 proc., o Portugalijoje jie beveik pilni 99 proc., nors pati šalis neturi itin didelių talpų. Tai rodo bendrą tendenciją, kad valstybės po Rusijos karo Ukrainoje pradėjo daug greičiau ir atsargiau kaupti energijos išteklius, kad būtų apsisaugota nuo tiekimo sutrikimų.
Nepaisant to, kai kurios šalys, kaip Slovakija ar Vengrija, vis dar yra priklausomos nuo rusiškų tiekimų. Vengrija net atvirai pabrėžia, kad ketina toliau naudotis šiuo šaltiniu, kai tuo tarpu Lenkija jau pilnai atsisakė rusiško dujų importo.
Jungtinės Valstijos daro vis didesnį spaudimą Europai visiškai atsisakyti rusiško dujų tiekimo. Amerikos energetikos ministras neseniai Briuselyje pareiškė, jog dujas galima pakeisti amerikietišku suskystintų gamtinių dujų importu.
Tai dera ir su anksčiau pasirašyta prekybos sutartimi, pagal kurią Europa iki 2028 metų turėtų nupirkti amerikietiškos energijos už maždaug 700 mlrd. eurų. Europos Komisija patvirtino, kad svarstoma spartesnė Rusijos iškastinio kuro atsisakymo strategija, tačiau konkrečių žingsnių dar nėra pristatyta.
Dujų atsargų lygis turi tiesioginę įtaką kainoms rinkoje. Šiuo metu kainos Nyderlandų prekybos centre TTF siekia kiek daugiau nei 32 eurus už megavatvalandę. Tai gerokai mažiau nei birželį, kai jos viršijo 40 eurų.
Analitikų vertinimu, artimiausiu metu nėra rimtų priežasčių kainoms kilti, nebent atsirastų netikėtų geopolitinių įvykių. Daug šalių rado alternatyvių tiekimo būdų, todėl ankstesnė krizė, kilusi dėl staigaus atsisakymo rusiško dujų, šiuo metu atrodo jau įveikta.
Vis dėlto energetikos klausimas tebėra jautrus milijonams europiečių, kurie dujomis šildo namus ar bent jau gamina maistą. Vien Lenkijoje daugiau nei trys milijonai namų ūkių naudoja dujas šildymui, dar panašus skaičius tik gaminimui.
Dėl to vyriausybė siekia stabilizuoti kainas vidaus rinkoje. Energetikos ministras Milozas Motyka pranešė, kad planuojama padidinti privalomą dalį dujų, kuri privalo būti parduodama biržoje. Šiuo metu ji siekia 55 proc., o ministerija siūlo padidinti iki 85 proc. Tikimasi, kad tai padidins pasiūlą biržoje, pagerins konkurenciją ir sumažins kainas vartotojams.
Europa, nors ir vis dar pažeidžiama, šiemet pasitinka žiemą labiau pasiruošusi nei prieš dvejus metus. Atsargų papildymas, alternatyvių tiekėjų paieškos ir naujos priemonės kainoms kontroliuoti leidžia tikėtis, kad artėjantis sezonas nebus toks dramatiškas, kaip baimintasi anksčiau.
