Mėnulis, mūsų artimiausias kosminis kaimynas, daro įtaką Žemės gyvenimui nuo pat mūsų planetos formavimosi pradžios. Nors jis atrodo stabiliai sukantis danguje, mokslininkai nustatė, kad Mėnulis kasmet tolsta nuo Žemės beveik 4 centimetrus.
Šis lėtas, bet nuolatinis procesas leidžia pažvelgti į milijardus metų trunkančią mūsų planetos ir palydovo sąveiką. Tyrėjai šiuos pokyčius matuoja itin tiksliai, tai atspindėdami lazerius nuo Mėnulyje paliktų veidrodžių.
Šviesos kelionės laikas pirmyn ir atgal leidžia nustatyti atstumą su neįtikėtinu tikslumu. Rezultatai rodo, kad Mėnulio orbita pamažu plečiasi, o tai daro tiesioginę įtaką Žemės sukimusi ir mūsų kasdieniam laikui.
Nors kalbame apie vos kelis centimetrus per metus, per milijonus ar milijardus metų ši sąveika sukuria apčiuopiamų pokyčių. Tai reiškia, kad Mėnulis buvo daug arčiau praeityje, o mūsų dienos buvo trumpesnės. Ateityje laukia dar daugiau pokyčių, kuriuos verta pažinti.
Kodėl Mėnulis tolsta?
Pagrindinė priežastis, kodėl Mėnulis kasmet nutolsta, yra potvyniai. Mėnulio gravitacija traukia Žemės vandenynus, sukurdamas du didelius vandens iškilimus. Vienas jų nukreiptas į Mėnulį, kitas į priešingą pusę.
Kadangi Žemė sukasi greičiau nei Mėnulis skrieja orbita, šie vandens iškilimai šiek tiek „pirmauja“. Tai reiškia, kad jie traukia Mėnulį į priekį, tarsi suteikdami jam papildomą pagreitį. Šis mažytis, bet nuolatinis postūmis lemia, kad Mėnulio orbita pamažu plečiasi.
Tuo pačiu metu Žemė praranda dalį savo sukamųjų jėgų. Kitaip tariant, dienos ilgėja, nors pokytis yra nepastebimas, tai vos kelios milisekundės per šimtus tūkstančių metų. Vis dėlto per ilgus laikotarpius tai tampa labai reikšminga.
Pasekmės Žemei
Mėnuliui tolstant, Žemės sukimasis lėtėja. Jei prieš 70 mln. metų, dinozaurų laikais, diena truko tik 23,5 valandos, šiandien turime 24 valandų parą. Tai patvirtina ir paleontologiniai tyrimai, išanalizavę fosilizuotų moliuskų augimo linijas.
Potvyniai ir atoslūgiai, kuriuos sukelia Mėnulis, išliks dar milijonus metų. Kasmetis nutolimas yra toks mažas, kad kasdieniam gyvenimui jis jokios grėsmės nekelia. Mūsų saulės užtemimai, vandenynų bangavimas ir Mėnulio vaizdas naktiniame danguje išliks beveik nepakitę dar labai ilgai.
Tik per itin ilgas laiko atkarpas pokyčiai taps ryškesni. Dienos truks ilgiau, o Mėnulis iš tolo atrodys kiek mažesnis. Tačiau šie procesai yra tokie lėti, kad žmonija jų praktiškai nepajus.
Žvilgsnis į praeitį ir ateitį
Mėnulis susiformavo prieš maždaug 4,5 mlrd. metų, kai į Žemę atsitrenkė Marso dydžio kūnas. Iš išmuštos medžiagos gimė mūsų palydovas, kuris tuomet buvo daug arčiau, dangų būtų užpildęs milžiniškas Mėnulio diskas.
Žvelgiant į ateitį, mokslininkai teigia, kad per milijardus metų Žemė ir Mėnulis gali pasiekti vadinamąją potvyninę pusiausvyrą. Tai reikštų, jog Žemė suksis taip lėtai, kad viena jos pusė visada matytų tą pačią Mėnulio pusę. Tačiau iki to laiko Saulė taps raudonąja milžine ir greičiausiai sunaikins abi planetas.
Taigi, nors mūsų palydovas tolsta, šis procesas vyksta tiek lėtai, kad dabartinei civilizacijai jis nesukels jokių problemų. Galime ramiai mėgautis potvyniais, saulės užtemimais ir naktimis, kurias nušviečia Mėnulis.
