Žmonijos istorija slepia daugybę paslapčių, kurias mokslininkai atskleidžia tyrinėdami senovinius palaikus. Kiekvienas atradimas suteikia galimybę pažvelgti į mūsų protėvių gyvenimą, jų papročius bei tarpusavio santykius.
Vienas iš naujausių radinių Vietname atskleidė galimą vieną seniausių žinomų žmogžudysčių pietryčių Azijoje. Tai istorija apie vyrą, gyvenusį maždaug prieš 12 tūkst. metų, kurio palaikai aptikti oloje.
Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad jis mirė būdamas sveikas ir stiprus, tačiau atidesnė analizė parodė visai kitą paveikslą. Po kruopščių tyrimų archeologai priėjo išvados, kad šis žmogus greičiausiai tapo kito žmogaus smurto auka.
Šis atradimas yra ne tik intriguojantis, bet ir labai reikšmingas. Jis atskleidžia, kad tarpusavio konfliktai, kurie dažnai laikomi „civilizacijos pasekme“, egzistavo jau daug anksčiau nei susiformavo pirmosios valstybės.
Radinys oloje
Palaikai buvo rasti Trang An kraštovaizdžio komplekse, kasinėjimų metu 2017 – 2018 metais. Vyras, pavadintas TBH1, mirė maždaug 35 metų amžiaus. Jo kaulų tyrimai parodė, kad iki mirties jis buvo geros sveikatos.
Tai sukėlė klausimų, nes paprastai tokio amžiaus ir sveikatos žmonės miršta ne taip netikėtai. Nors vyro kaukolė buvo sutraiškyta, tai įvyko jau po mirties, tad šis faktas nebuvo susijęs su jo žūtimi.
Tačiau ištyrus kaklą, tyrėjai aptiko dvi stulbinančias detales. Pirma, vyras turėjo papildomą šonkaulį, vadinamąjį kaklinį šonkaulį, kuris pasitaiko vos vienam procentui žmonių. Antra, kapo nuosėdose rasta kvarco strėlės antgalio formos nuolauža.
Šis radinys pasirodė esąs itin reikšmingas. Kvarco gabalas buvo ne vietinis akmuo, o kruopščiai apdorotas įrankis, greičiausiai naudotas kaip ginklo smaigalys. Tai leido manyti, kad vyras buvo sužeistas svetimšalio ar bent jau iš kitos vietovės kilusio užpuoliko.
Smurto įrodymas
Dar detalesnė analizė atskleidė dar daugiau įkalčių. Vienas iš papildomų kaklo šonkaulių buvo lūžęs ir rodė infekcijos požymius. Tai reiškia, kad akmeninis antgalis perskrodė kaklą, pažeidė šonkaulį ir liko kūne, sukeldamas uždegimą.
Mokslininkų nuomone, vyras dar kelias dienas ar savaites kankinosi nuo žaizdos ir infekcijos, kol galiausiai mirė. Tai rodo, kad jis nebuvo nužudytas iš karto, bet patyrė ilgą ir skausmingą agoniją. Archeologas Kristoferis Stimpsonas iš Oksfordo universiteto pabrėžė, jog tokia aiški trauma kartu su ją sukėlusiu objektu yra itin retas atradimas.
Svarbu ir tai, kad šis įvykis laikomas seniausiu žinomu žmogžudystės atveju pietryčių Azijoje. Tai suteikia naujos informacijos apie ankstyvųjų žmonių bendruomenių gyvenimą, jų konfliktus bei smurto istoriją.
Nors TBH1 atvejis yra vienas ankstyviausių, tai tik vienas epizodas ilgoje žmonių tarpusavio smurto istorijoje. Pavyzdžiui, Sudane esančioje Jebelo Sahabo kapavietėje rasti 13 tūkst. metų senumo palaikai rodo daug smurto žymių. Garsusis Otzis, rastas Italijos Alpėse, taip pat tapo žmogžudystės auka prieš daugiau nei 5 tūkst. metų.
Dar senesni pavyzdžiai siekia net 430 tūkst. metų, kuomet priešneandertaliečių fosilijos rodo tyčinę žmogžudystę. Tokie radiniai primena, kad smurtas tarp žmonių egzistavo nuo pat ankstyviausių laikų.
Smurtas yra neatsiejama istorijos dalis
TBH1 atvejis yra neįtikėtinas įrodymas, kaip kruopštus archeologinis darbas leidžia atskleisti net ir seniausias paslaptis. Jo mirtis parodo, kad žmogžudystės ir konfliktai nėra šiuolaikinės visuomenės reiškinys, bet senovės žmonijos istorijos dalis.
Tai vienas iš tų retų atvejų, kai galima aiškiai susieti traumą su ginklu, sukėlusiu ją, ir nustatyti tikėtiną mirties priežastį. Toks atradimas praturtina mūsų supratimą apie ankstyvųjų bendruomenių gyvenimą ir parodo, kad smurtas, deja, yra sena žmogaus palydovė.
