Kasdienėje kalboje žodį „teorija“ dažnai vartojame kaip spėjimą ar nuomonę. Pavyzdžiui, jei randame nugraužtą duoną, galime sugalvoti „teoriją“, kad virtuvėje turime pelių. Tačiau moksle šis žodis reiškia visai ką kita. Mokslinė teorija nėra spėjimas, tai aiškus, įrodymais pagrįstas paaiškinimas, kuris padeda suprasti pasaulį.
Mokslinė teorija yra paaiškinimas, sukurtas remiantis faktais ir stebėjimais. Ji padeda sudėlioti informaciją į sistemą ir paaiškinti, kaip įvairūs reiškiniai yra susiję. Pavyzdžiui, Niutono gravitacijos teorija paaiškino, kodėl daiktai krenta žemyn, kodėl Mėnulis sukasi aplink Žemę ir kodėl planetos juda aplink Saulę.
Tai ne tik patogus būdas apibendrinti žinias, bet ir įrankis, padedantis prognozuoti naujus reiškinius. Sėkminga teorija turi dvi svarbias savybes, tai ji paaiškina tai, ką jau žinome, ir numato, kas dar gali būti pastebėta. Niutono teorija leido suprasti obuolio kritimą ir kometų judėjimą.
Anglų astronomas Edmonas Haley pagal ją apskaičiavo kometos sugrįžimą, ir prognozė pasitvirtino. Vėliau Einšteino bendroji reliatyvumo teorija papildė Niutono darbus, paaiškino reiškinius, kurių Niutonas negalėjo, ir taip pat pateikė naujas prognozes, kurios ilgainiui buvo patvirtintos.
Mokslinės teorijos nėra amžinos, jos gali būti patobulintos ar pakeistos naujomis. Šiandien mokslininkai ieško teorijos, kuri sujungtų kvantinę mechaniką ir reliatyvumą.
Biologijoje Darvino evoliucijos teorija tapo kertiniu principu, aiškinančiu, kaip kinta gyvosios rūšys. Ji yra laikoma tiek faktu, tiek teorija, faktu, nes rūšys iš tikrųjų kito, ir teorija, nes natūrali atranka paaiškina, kaip tie pokyčiai vyko.
Kai kurios teorijos, tokios kaip evoliucija, reliatyvumas ar plokščių tektonika, yra laikomos tvirtai pagrįstomis ir patikimomis. Kitos, pavyzdžiui, stygų teorija ar multivisatų idėja, vis dar kelia diskusijų, nes jų neįmanoma tiesiogiai patikrinti. Mokslas yra nuolatinė paieška, tai teorijos gali konkuruoti tarpusavyje, o laikui bėgant paaiškėja, kuri iš jų geriausiai paaiškina tikrovę.
Mokslinė teorija nėra spėjimas, tai kruopščiai patikrintas ir įrodymais pagrįstas paaiškinimas. Ji padeda ne tik suprasti pasaulį, bet ir nuspėti naujus reiškinius. Todėl teorijos yra vienas svarbiausių mokslo įrankių, leidžiančių mums pažinti ir paaiškinti visatos paslaptis.
