Vandens kilmė Žemėje ilgą laiką buvo viena didžiausių mokslo paslapčių. Nors vyraujanti hipotezė teigia, kad didžioji dalis vandens atkeliavo su asteroidais, iki šiol trūko įrodymų, galinčių patvirtinti, kiek iš tikrųjų jie jo atnešė.
Naujausi tyrimai, atlikti su asteroido „Ryugu“ mėginiais, atveria naują perspektyvą ir verčia iš naujo permąstyti mūsų planetos istoriją. Šių tyrimų duomenys rodo, kad skystas vanduo galėjo egzistuoti asteroido ar jo kūne daugiau nei milijardą metų.
Tai smarkiai prieštarauja ankstesnėms teorijoms, pagal kurias vanduo šiuose objektuose išnyko gana greitai dėl užšalimo, išgaravimo ar cheminių reakcijų. Šis atradimas leidžia manyti, kad asteroidai galėjo perduoti Žemei daug daugiau vandens, nei manyta anksčiau.
Mokslininkai pabrėžia, jog „Ryugu“ tapo savotiška laiko kapsule, išsaugojusia informaciją apie ankstyvuosius Saulės sistemos laikus. Šis atradimas suteikia naujų žinių ne tik apie asteroidų vaidmenį, bet ir apie pačią mūsų planetos evoliuciją.
Vanduo asteroidų gelmėse
Asteroidai, tokie kaip „Ryugu“, priskiriami anglingiesiems kūnams, kurie susiformavo daugiau nei prieš 4,5 mlrd. metų. Jie buvo sudaryti iš dulkių ir ledo mišinio, o pirmuosius šimtus milijonų metų juos kaitino radioaktyvių izotopų skilimas. Tuo metu jų viduje galėjo susidaryti pirmieji skysto vandens pėdsakai.
Iki šiol manyta, kad šis procesas buvo trumpalaikis, o vanduo greitai išnykdavo. Tačiau nauji duomenys, publikuoti žurnale „Nature“, atskleidžia visai kitokią realybę. Izotopų analizė parodė, kad skysčių migracija asteroido vyko dar daugiau nei milijardą metų po jos susidarymo.
Pasak tyrėjų, tokią ilgalaikę vandens veiklą galėjo paskatinti smūgiai. Susidūrimai įskeldavo uolienas, lydė ledą ir paleisdavo skystį į cirkuliaciją. Tai rodo, kad vanduo galėjo išlikti daug ilgiau, nei manyta anksčiau.
Didesnis indėlis į Žemės vandens atsargas
Svarbiausia tyrimo išvada yra ta, kad asteroidai galėjo suteikti Žemei daug daugiau vandens. Anot mokslininkų, jų indėlis galėjo būti net dvigubai ar trigubai didesnis nei rodė ankstesni modeliai.
Kalbama ne tik apie mineraluose „užrakintą“ vandenį, bet ir apie tikrą skystą vandenį, kuris galėjo migruoti asteroidų viduje. Tai reiškia, kad mūsų planeta gavo reikšmingą dalį savo vandens atsargų iš šių kosminių kūnų, o ne vien tik iš retų procesų Saulės sistemos pakraščiuose.
Tokios įžvalgos verčia iš esmės peržiūrėti mūsų supratimą apie sąlygas, kurios sudarė galimybę atsirasti vandenynams, atmosferai ir galiausiai gyvybei Žemėje.
Naujas požiūris į Saulės sistemos pradžią
Iki šiol buvo manoma, kad Žemės formavimosi zonoje vandens beveik nebuvo, todėl jis turėjo atkeliavęs tik iš tolesnių, šaltesnių regionų. Meteoritų tyrimai patvirtindavo šią idėją, nes juose aptikti skysto vandens pėdsakai rodė trumpą jo egzistavimo laiką.
Tačiau „Ryugu“ istorija šį paveikslą keičia. Jos „geocheminė atmintis“ rodo, kad vanduo cirkuliavo daug ilgiau, o susidūrimai ir terminiai procesai nuolat paleisdavo naujas jo porcijas. Jei tai vyko ir kituose planetų užuomazgose, jaunajai Žemei vandens galėjo būti suteikta gerokai daugiau.
Tai reiškia, kad ankstyvieji mūsų planetos raidos modeliai turi būti koreguojami. Nauji duomenys leidžia manyti, kad gyvybei palankios sąlygos galėjo susidaryti anksčiau ir plačiau, nei buvo manyta, o asteroidų vaidmuo šioje istorijoje tampa dar svarbesnis.
