Nauja apklausa atskleidė, kad daugiau nei trečdalis, arba 36 proc. Lietuvos gyventojų yra bent kartą svarstę apie turimo indėlio perkėlimą į kitą banką ar kredito įstaigą dėl didesnių palūkanų. Dalis jų tokį sprendimą jau ir įgyvendino.
„Urbo“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ liepos pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad 12 proc. respondentų yra perkėlę savo turimą indėlį, o dar 15 proc., nors ir svarstė, tokio sprendimo kol kas nepriėmė. 9 proc. respondentų šią galimybę yra svarstę, tačiau nusprendė likti tame pačiame banke ar kredito įstaigoje.
„Apie indėlio perkėlimą į kitą banką ar kredito įstaigą dažniau svarsto aukštesnio išsilavinimo ir didesnių pajamų respondentai. Pavyzdžiui, tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą indėlį yra perkėlę 14,6 proc., o dar daugiau nei penktadalis, arba 22,4 proc. apie tai bent galvojo. Tarp neturinčiųjų vidurinio išsilavinimo tokių respondentų yra gerokai mažiau – atitinkamai 1,8 ir 7,3 proc.“, – pasakoja „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Apklausos rezultatai parodė, kad aktyvesni šiuo klausimu taip pat yra ir daugiau uždirbantys asmenys. Pavyzdžiui, tarp gaunančiųjų daugiau nei 1000 eurų per mėnesį respondentų net 17,2 proc. indėlį jau perkėlė, o 26 proc. yra apie tai svarstę. Iš gaunančiųjų mažesnes nei 400 eurų pajamas indėlį perkėlę yra 11,5 proc., apie tai svarstę – 13,5 proc. respondentų.
Perkelti turimą indėlį dažniau svarsto 26–35 metų Lietuvos gyventojai – beveik penktadalis, arba 19,2 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų. Realių veiksmų dažniausiai imasi vyresni nei 56 metų respondentai – net 13,8 proc. jų indėlį jau yra perkėlę. Kitose amžiaus grupėse tokių respondentų dalis svyruoja tarp 9 ir 12 proc.
Vienas iš penkių – ištikimas savo bankui
Lygiai penktadalis apklaustųjų taip pat nurodė, kad indėlio perkėlimo nesvarstė, nes visus savo finansinius reikalus tvarko vienoje finansų įstaigoje. Didesnis lojalumas savo bankui ar kredito įstaigai fiksuojamas tarp moterų (23,1 proc.), palyginti su vyrais (17,2 proc.) ir tarp vyresnių respondentų. Jei tarp jauniausių, 18–25 m. amžiaus apklaustųjų tokių yra tik vienas iš dešimties, tai 36–45 m. amžiaus grupėje jų dalis jau siekia 17,9 proc. Tarp 56 m. ir vyresnių respondentų visus reikalus viename banke tvarkosi daugiau nei ketvirtadalis, arba 26,4 proc. respondentų.
Tokia pat dalis – apie 26 proc. visų apklaustųjų – prisipažino indėlio apskritai neturintys. Daugiausiai tokių yra tarp jauniausių, 18–25 metų respondentų. Iš jų indėlio neturintys nurodė daugiau nei pusė, arba 56,2 proc. Tokių respondentų procentas didesnis ir tarp vienišų žmonių – iš jų indėlio neturi daugiau nei trečdalis, arba 37,5 proc. apklaustųjų. Iš sukūrusiųjų šeimą ar gyvenančių su partneriu respondentų indėlio neturi tik maždaug vienas iš penkių Lietuvos gyventojų. Didesnė dalis indėlio neturinčiųjų yra tarp vyrų (28,2 proc.), palyginti su moterimis (24 proc.).
Žmonėms svarbi ne tik finansinė nauda
Apklausos rezultatai parodė, kad, nors didesnės indėlio palūkanos turi įtakos žmonių pasirinkimui ir finansiniams sprendimams, ne paskutinėje vietoje yra ir lojalumas bei pasitikėjimas savo banku.
„Iš savo pačių kasdienybės ir bendravimo su klientais esame pastebėję, kad žmonės dažnai vertina ne tik galimą finansinę naudą, bet ir patogumą visus reikalus tvarkant vienoje vietoje bei pasitikėjimą seniai pažįstamu banko darbuotoju“, – dėmesį atkreipia J. Ivaška.
Lietuvos banko duomenimis, liepos pabaigoje mūsų šalies gyventojai iš viso buvo padėję indėlių už beveik 26,5 mlrd. eurų sumą. Lyginant su 2024 m. liepos mėnesiu, ši suma išaugo beveik 13 proc. – tuomet ji siekė apie 23,5 mlrd. eurų. Naujų indėlių susitarimų šių metų liepos mėnesį fiksuota už beveik 611,5 mln. eurų, arba 14 proc. daugiau nei 2024-ųjų liepą (535,2 mln.).
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie jų indėlio perkėlimą į kitą banką ar kredito įstaigą dėl didesnių palūkanų apklausė liepos 18-25 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1009 respondentai iš visos Lietuvos, nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
