Sibiro amžinojo įšalo gelmėse slypi ne tik mamutų ar šiaurinių raganosių likučiai, bet ir kiti gyvūnai, kurie tūkstančius metų buvo neprieinami mokslininkams. Vienas įspūdingiausių pastarojo laikotarpio atradimų, tai puikiai išsilaikęs 44 tūkst. metų senumo vilkas, rastas Jakutijoje.
Šis atradimas laikomas unikaliu pasaulyje, nes pirmą kartą pavyko rasti tokio senumo suaugusį plėšrūną, kurio kūnas išliko beveik nepakitęs. Dėl greito sušalimo išsaugojo ne tik kaulus ir dantis, bet ir minkštuosius audinius, vidaus organus bei net skrandžio turinį.
Rusijos mokslininkai atliko vilko utopiją steriliose sąlygose ir ištyrė kiekvieną jo kūno dalį, nuo audinių iki mikroorganizmų. Šie tyrimai gali atskleisti ne tik vilkų evoliucijos istoriją, bet ir pokyčius, kurie vyko Sibiro aplinkoje per dešimtis tūkstančių metų.
Neįkainojamai išlikęs kūnas
Vilkas gyveno kartu su mamutais, urviniais lokiais ir gauruotaisiais raganosiais. Nors jo mirties priežastis lieka neaiški, akivaizdu, kad kūnas užšalo labai greitai. Tai lėmė išskirtinę išsaugojimo būklę, tai plaukai, dantys, raumenys ir vidaus organai buvo rasti beveik nepažeisti.
Tokio tipo radiniai iki šiol dažniausiai būdavo vilkų jaunikliai ar jauni individai. Šiuo atveju suaugusio patino kūnas suteikė galimybę atlikti kur kas platesnius tyrimus. Net iš skrandžio turinio buvo galima nustatyti, kokia buvo jo mityba.
DNR ir mikroorganizmų tyrimai
Mokslininkai iš Pusiaujo federalinio universiteto Jakutske pabrėžė, kad tai pirmasis visiškai išlikęs tokio senumo plėšrūnas pasaulyje. Jie paėmė vidaus organų bei skrandžio mėginius, kad ištirtų mikrobiomą ir galimas senovines infekcijas. Taip pat buvo paimti audinių pavyzdžiai genetiniam tyrimui, kuris leis palyginti šio vilko genomą su dabartinių pilkųjų vilkų DNR.
Ši analizė padės nustatyti, kaip per 44 tūkst. metų keitėsi vilkų genetinė sandara. Be to, vieno danties tyrimas atskleidė, kad tai buvo suaugęs patinas.
Pavojai ir atradimų reikšmė
Mokslininkai buvo atsargūs, nes tokie radiniai gali kelti pavojų. Priminta, kad 2016 m. Jamalo pusiasalyje atkasto seno elnio kūne buvo aptiktos juodligės bakterijos, kurios užkrėtė kelias dešimtis žmonių. Todėl ir vilko tyrimai vyko itin atsargiai.
Vis dėlto šio radinio reikšmė yra milžiniška. Be evoliucijos tyrimų, mikroorganizmų analizė padės suprasti, kaip per dešimtis tūkstančių metų keitėsi Sibiro aplinka ir gyvūnų gyvenimo sąlygos.
Vilkų evoliucijos paslaptys
Pirmieji tikrieji vilkai, tokie kaip „Canis edwardii“, gyveno prieš maždaug 2 mln. metų ir tapo dabartinių vilkų protėviais. Europoje ir Azijoje jie išsivystė į pilkąjį vilką, o Amerikoje į raudonąjį vilką ir kojotą.
Ne visi vilkų giminės atstovai išgyveno ledynmečius, daugelis rūšių išnyko, palikdamos tik pavienius įrodymus. Todėl Jakutijoje rastas radinys yra neįkainojama galimybė detaliai išnagrinėti vieno iš senųjų vilkų evoliucinę vietą ir suprasti, kaip jis siejasi su šiuolaikiniais plėšrūnais.
44 tūkst. metų senumo suaugusio vilko kūnas yra vienas vertingiausių radinių pasaulyje. Jis suteikia mokslininkams progą pažvelgti į senovės gyvūnų biologiją, jų aplinką ir genetinius pokyčius. Šis atradimas ne tik papildo žinias apie vilkų evoliuciją, bet ir parodo, kokias paslaptis dar gali slėpti Sibiro amžinasis įšalas.
