Europos Sąjunga artėja prie vieno svarbiausių savo gynybos pažadų įvykdymo – netrukus Ukrainai bus pristatyti visi 2 mln. pažadėtų artilerijos sviedinių. Ši parama tampa gyvybiškai svarbi fronto linijoje, kur kiekvienas šūvis gali lemti gyvybes ir teritorijos kontrolę.
Apie tai Europos Parlamente kalbėjo ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas. Ji paskelbė, kad iki šiol įvykdyta jau 80 proc. sviedinių tiekimo plano ir pridūrė, jog tikimasi šį tikslą pasiekti visiškai dar iki spalio mėnesio.
Tai reiškia, kad Ukraina artimiausiu metu sulauks likusių 400 tūkst. sviedinių. Ši pagalba, pasak Kallas, yra būtina, kad šalis galėtų ne tik apsiginti, bet ir išlaikyti moralę, saugoti civilius bei toliau stabdyti Rusijos agresiją.
Ginkluotės tiekimas – tai ne tik logistika, bet ir strategija
Pagalbos apimtys rodo ne tik ES logistinį pajėgumą, bet ir tvirtą strateginį įsipareigojimą. ES aiškiai pozicionuoja save kaip pagrindinį Ukrainos karinės pagalbos partnerį, kuris veikia ne vienkartinių gestų, o nuoseklių veiksmų pagrindu.
Be artilerijos sviedinių tiekimo, ES jau apmokė apie 80 tūkst. Ukrainos karių. Kallas pabrėžė, kad tai leidžia Ukrainai ne tik turėti ginklų, bet ir tinkamai jais naudotis, o Europos šalių instruktoriai prisideda prie naujos Ukrainos kariuomenės kartos ugdymo.
Pasak jos, ES svarsto galimybę dar labiau išplėsti šią misiją ir dalį apmokymų vykdyti tiesiogiai Ukrainos teritorijoje. Tokia iniciatyva būtų naujas strateginis etapas, kuris reikštų dar didesnį pasitikėjimą bei bendradarbiavimo gilumą.
Čekijos iniciatyva: milijonas sviedinių jau pristatyti
Be ES centrinės programos, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų arsenalą papildė ir atskira Čekijos vadovaujama iniciatyva. Premjeras Petras Fiala dar anksčiau paskelbė, kad šios programos dėka Ukrainai jau buvo perduotas 1 mln. stambiakalibrės artilerijos sviedinių.
Fiala pabrėžė, kad tai rodo, kaip sąjungininkų koordinuotas veiksmas leidžia pasiekti realių rezultatų. Kiekvienas sviedinys, perduotas Ukrainai, tampa indėliu į bendrą saugumo architektūrą visoje Europoje.
Būtent tokių iniciatyvų dėka Ukraina gali atsispirti didesnėms ir labiau ginkluotoms pajėgoms, o sąjungininkai sugeba operatyviai reaguoti į kintančią situaciją fronte.
Europos gynybos pramonė įgauna pagreitį
Kaip pastebėjo Europos komisaras gynybos klausimais Andrius Kubilius, kartu su pagalbos Ukrainai programa vyksta ir sparčiai auganti Europos gynybos pramonės transformacija. Jei 2023 metais Europos gamyklose buvo pagaminama apie 300 tūkst. sviedinių per metus, tai iki 2025 metų pabaigos šis skaičius pasieks 2 mln.
Tai ne tik reakcija į karą Ukrainoje, bet ir strateginis žingsnis stiprinant pačios Europos gynybinį pajėgumą. Daug metų ignoruotas klausimas apie ES gynybinę nepriklausomybę dabar tampa prioritetu.
Ši tendencija taip pat rodo, kad Europa nori ir gali tapti ne tik humanitarinės, bet ir karinės pagalbos centru, o gamybos pajėgumų augimas užtikrina nepertraukiamą tiekimą Ukrainai ir tuo pačiu saugo pačios ES gynybinį rezervą.
Ukrainos prezidentas dėkoja ES už realią paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad tokios žinios stiprina tiek karių, tiek visuomenės moralę. Pasak jo, kiekviena pristatyta šaudmenų partija leidžia tęsti pasipriešinimą, ginant savo žemę, žmones ir suverenitetą.
Kartu su Kaja Kallas paskelbta bendra nuotrauka simbolizuoja glaudų bendradarbiavimą ir ES politinį ryžtą, kuris stiprėja ne tik žodžiais, bet ir apčiuopiamais veiksmais.
Ši parama ne tik padeda šiuo metu kovojančiai šaliai, bet ir formuoja ilgalaikį bendradarbiavimą, kuris neabejotinai tęsis ir po karo – jau taikos laikotarpiu atkuriant Ukrainos infrastruktūrą, ekonomiką bei saugumo sistemą.
Artilerijos tiekimas – tik pradžia
Nors 2 mln. sviedinių atrodo kaip reikšmingas skaičius, karo realybė parodė, kad tokie kiekiai fronte ištirpsta greičiau nei gali atrodyti iš šalies. Todėl ES šalys jau kalba apie tolesnę pagalbos Ukrainai strategiją, kuri apimtų ne tik amuniciją, bet ir modernią ginkluotę, dronus bei oro gynybos sistemas.
Kiekvienas toks žingsnis priartina taikos perspektyvą, nes stipresnė Ukraina reiškia mažesnes galimybes agresoriui diktuoti sąlygas. O stipresnė Europa – tai saugesnis regionas kiekvienam jos piliečiui.
Jei planai bus įgyvendinti iki spalio, tai bus vienas ryškiausių ES efektyvumo pavyzdžių pastarųjų metų istorijoje. Ir, be abejo, vienas svarbiausių indėlių į laisvės kovą šiandienos Europoje.
