Sprendimų priėmimas dažnai atrodo kaip paprastas veiksmas – pasirinkti vieną iš dviejų variantų ir eiti toliau. Tačiau daugeliui tai tampa tikru iššūkiu. Vos tik atsiranda daugiau pasirinkimų, įsijungia abejonės, nerimas ir baimė suklysti. Kartais net nedidelis apsisprendimas gali tapti vidiniu mūšiu, o svarbesnės gyvenimo kryžkelės tiesiog paralyžiuoja.
Pervargęs protas dažnai veda ne į aiškumą, o priešingai – į dar didesnį chaosą. Kuo labiau siekiame padaryti „tobulą“ sprendimą, tuo labiau apsunkiname save. Psichologai šį reiškinį vadina maksimalizavimu – kai žmogus stengiasi rasti ne gerą, o patį geriausią sprendimą. Ir net tuomet, kai to visiškai nereikia, protas nesustoja.
Tarp visų rekomendacijų, patarimų ir sąrašų žmonės dažnai pamiršta, kad sprendimai nėra egzaminas, kurį būtina išlaikyti. Tai – kasdienybė, dalis patirties. Ir kuo anksčiau tai suvokiama, tuo lengviau tampa pasirinkti, net jei rezultatas nėra tobulas.
Kodėl sprendimus priimti sunku
Pagrindinė priežastis – siekis padaryti viską idealiai. Kai žmogus ieško geriausio sprendimo, jis linkęs per ilgai svarstyti, analizuoti, sverti visus už ir prieš. Taip gimsta nerimas ir abejonės. Šalia to atsiranda dar viena problema – baimė suklysti. Ji trukdo veikti, nes kiekvienas sprendimas atrodo rizikingas.
Dėl to žmonės linkę naudoti įvairius metodus – sprendimų matricas, sąrašus, meditacijas ar net kvadratą pagal Dekartą. Ir nors šios priemonės gali padėti, jos taip pat dažnai tampa dar viena analizių kilpa. Tik tada, kai žmogus supranta, kas jam iš tiesų svarbu – viskas tampa paprasčiau.
Ką daryti, kad sprendimai netaptų kančia
Pirmiausia reikia sau atsakyti – ko iš tikrųjų siekiu. Aiškus tikslas padeda susikoncentruoti ir eliminuoja bereikalingus svarstymus. Kai orientyras aiškus, pasirinkimas tampa nebe toks komplikuotas. Tuomet verta vengti pernelyg ilgo analizavimo – dažnai užtenka dviejų ar trijų pagrindinių veiksnių, į kuriuos verta atsiremti. Visa kita – triukšmas.
Svarbus žingsnis – leisti sau klysti. Tobulų sprendimų nėra, todėl kiekviena klaida – taip pat patirtis. Su tuo susitaikius, spaudimas gerokai sumažėja. Jei sprendimas nėra skubus, naudinga duoti sau dieną pagalvoti – 24 valandų taisyklė leidžia nusiraminti ir pažvelgti į situaciją blaiviau.
Intuicija taip pat yra stiprus įrankis. Ji – tai ne mistiškas jausmas, o mūsų patirties rezultatas, kuris veikia greičiau už logiką. Dažnai būtent pirmas vidinis pojūtis ir būna teisingas. O tam, kad išsiugdytumėte drąsą spręsti, verta pradėti nuo mažų dalykų – ką valgyti pietums, kuria gatve eiti, ką apsirengti. Maži sąmoningi sprendimai ilgainiui kuria įprotį pasitikėti savimi.
Kokios klaidos dažniausiai trukdo spręsti
Viena iš didžiausių – tai nuolatinis analizavimas. Kai viską stengiamės pergalvoti iki smulkmenų, atsiranda dar daugiau neaiškumo. Sprendimą galima ir reikia priimti greičiau – užtenka sau nustatyti aiškų terminą ir neleisti sau nukrypti. Kita klaida – tai baimė suklysti.
Daug kas sprendimų vengia tik todėl, kad bijo padaryti ne tą pasirinkimą. Tačiau pamirštama, kad be klaidų nebūna augimo. Net netikęs sprendimas gali nuvesti į geresnį rezultatą nei stovėjimas vietoje.
Dar viena kliūtis – nepasitikėjimas savo intuicija. Kai viską norisi pagrįsti logika, prarandame ryšį su vidiniu balsu. O intuicija – ne kažkoks mistinis pojūtis, o ilgametės patirties atspindys. Ji padeda, kai sprendimo reikia greitai arba kai nėra visos informacijos.
Klausytis kitų – naudinga. Tačiau priklausomybė nuo svetimų nuomonių atima gebėjimą veikti savarankiškai. Patarimų išgirsti verta, bet paskutinis sprendimo žodis turi priklausyti tik jums. Galiausiai – atidėliojimas. Kuo ilgiau vengiate pasirinkti, tuo labiau auga įtampa. Todėl verta susitarti su savimi – jei reikia, duokite sau vieną dieną, bet ne ilgiau.
Sprendimų priėmimas nėra talentas, su kuriuo gimstama. Tai įgūdis, kurį galima ugdyti. Mažais žingsniais, be spaudimo ir su leidimu klysti. Kuo labiau pasitikėsite savimi – tuo paprasčiau bus rinktis. O kai pasirinkimas tampa natūraliu procesu, gyvenimas tampa aiškesnis, laisvesnis ir mažiau sekina.
