Kofeinas yra viena populiariausių psichiką veikiančių medžiagų pasaulyje. Kiekvieną dieną milijonai žmonių pradeda rytą puodeliu kavos ar arbatos.
Nors dažniausiai apie kofeiną kalbama kaip apie energijos suteikiantį ar mieguistumą mažinantį stimuliatorių, mokslininkai vis aktyviau tyrinėja jo poveikį visam organizmui.
2023 metais publikuotas tarptautinis tyrimas rodo, kad kofeino lygis kraujyje gali būti susijęs ne tik su tuo, kaip jaučiamės išgėrę kavos, bet ir su rimtesniais sveikatos aspektais – kūno riebalų kiekiu, 2 tipo diabeto rizika bei širdies ir kraujagyslių sistemos veikla.
Darbo autoriai iš Karolinskos instituto Švedijoje, Bristolio universiteto ir Londono imperatoriškojo koledžo pasitelkė genetinius žymenis, kad išsiaiškintų, kaip kofeino koncentracija kraujyje susijusi su kūno mase bei ligų rizika.
Jie rėmėsi beveik 10 tūkst. žmonių duomenimis iš esamų genetinių bazių. Analizė parodė, kad žmonės, kurių genetinės variacijos lemia lėtesnį kofeino skaidymą, kraujyje turi didesnę jo koncentraciją.
Tai siejosi su mažesniu kūno masės indeksu, mažesniu riebalų kiekiu bei sumažėjusia 2 tipo diabeto rizika. Tyrėjai apskaičiavo, kad maždaug pusė šio poveikio pasireiškia būtent per mažesnį svorį.
Mokslininkai akcentuoja, kad šiame kontekste kofeinas nėra tik stimuliuojanti medžiaga. Jis veikia organizmo termogenezę, skatina šilumos gamybą, ir riebalų oksidaciją, kai riebalai verčiami energija.
Tokie procesai tiesiogiai prisideda prie medžiagų apykaitos spartėjimo, todėl gali turėti įtakos kūno riebalų mažėjimui. Tačiau ryšio tarp didesnės kofeino koncentracijos kraujyje ir širdies ligų, tokių kaip prieširdžių virpėjimas, širdies nepakankamumas ar insultas, tyrėjai nenustatė.
Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad kofeino poveikis nėra vienareikšmis. Trumpalaikiai tyrimai parodė, jog jis gali padėti sumažinti svorį ar riebalų masę, bet ilgalaikis poveikis išlieka neaiškus.
Kadangi kofeinas vartojamas plačiai ir kasdien, net nedideli jo padariniai sveikatai gali turėti globalią reikšmę. Dėl to mokslininkai ragina atlikti daugiau klinikinių tyrimų, kurie padėtų nustatyti, ar nekaloringi kofeino turintys gėrimai galėtų tapti priemone mažinant nutukimo ir 2 tipo diabeto riziką.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad nors Mendelio randomizacijos metodas leidžia nustatyti galimas priežastines sąsajas tarp genetikos, ligų ir gyvenimo būdo, šis metodas nėra nepriekaištingas, visada išlieka tikimybė, kad tyrimo rezultatams įtakos turėjo ir kiti, neįvertinti veiksniai.
Vis dėlto ši analizė praplečia supratimą apie kofeiną: jis veikia ne tik mūsų budrumą, bet ir gali turėti įtakos tam, kaip organizmas kovoja su lėtinėmis ligomis.
