Pekine surengtas įspūdingas karinis paradas parodė ne tik discipliną ir tikslumą, bet ir labai aiškų politinį signalą. Ant Tiananmenio aikštės pasirodė mobilios raketų paleidimo sistemos, ant vilkikų vežti laivų raketų konteineriai, o virš galvų skrido bombonešių rikiuotė.
Šis reginys turėjo vieną tikslą, tai pademonstruoti pasauliui, kad Kinija valdo visą branduolinę triadą, tai žemyninius, jūrinius ir oro pajėgumus. Tokie renginiai yra ne tik vidaus propagandos priemonė, bet ir tarptautinė žinutė konkurentams.
Pekinas nori parodyti, jog jo arsenale jau nėra „spragų“ ir kad šalies branduolinė galia tampa vis labiau išbaigta. Vis dėlto daug kas liko neatskleista, tai kai kurių ginklų kilmė, techninės detalės ar tikrasis parengtumas vis dar kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
Parade parodyti ginklai rodo, kad Kinija kelia statymus branduolinėje ginklavimosi lenktynėse. Tačiau kiekviena iš triados dalių (sausumos raketos, laivų ginkluotė ir oro pajėgos) paliko savų paslapčių, kurių aiškinimas užtruks dar ilgai.
Sausumos komponentas
Daugiausia dėmesio sulaukė dvi tarpžemyninės raketos „DF-61“ ir „DF-31BJ“. Apie jas žinoma labai mažai, tai daugiausia tik pavadinimai ir išvaizda. Manoma, kad „DF-61“ gali pasiekti daugiau kaip 12 tūkst. kilometrų, o tai reiškia, jog iš šiaurės Kinijos ji galėtų smogti tiek Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms.
„DF-31BJ“ laikoma patobulinta jau naudojamos „DF-31AG“ versija. Ji turėtų būti mobilesnė ir atsparesnė, bet tikslios informacijos nėra. Kai kurie analitikai mano, kad „DF-61“ gali būti ne visiškai nauja raketa, o tik atnaujinta esamų modelių versija, kuri pervadinta tam, kad sukeltų daugiau įspūdžio.
Jūrinis pajėgumas
Kiek aiškiau atrodo jūrinės dalies demonstracija. Parade parodyta raketa „JL-3“, kuri pakeičia ankstesnę „JL-2“. Jos nuotolis yra daugiau kaip 10 tūkstančių kilometrų, todėl kiniški povandeniniai laivai galėtų išlikti arčiau savo krantų, bet vis tiek grasinti tolimiems taikiniams.
„JL-3“ jau siejama su modernizuotais povandeniniais laivais „094“ tipo, o ateityje turėtų tapti standartu naujesniems „096“ tipo laivams. Tai rodo, kad Kinijos jūrinės pajėgos branduolinėje srityje tampa patikimesnės ir reguliariai parengtos veikti.
Oro pajėgos
Daugiausia klausimų kilo dėl naujo oro paleidžiamo ginklo, kuris buvo pristatytas kaip „JL-1“. Problema ta, kad toks pavadinimas jau priklauso senam laivų ginklui iš 8-ojo dešimtmečio. Todėl greičiausiai parade buvo parodyta visai kita raketa, galbūt „KD-21“ arba „CH-AS-X-13“, sukurta specialiai bombonešiui H-6N.
Jei ši versija teisinga, Kinija pirmą kartą parodė, kad jos aviacijoje atsirado balistinė raketa, galinti smogti iš toli. Iki šiol „H-6“ bombonešiai naudojo daugiausia sparnuotąsias raketas. Balistinė versija apsunkina gynybą, nes skrieja kitokia trajektorija ir suteikia mažiau laiko reakcijai. Tačiau kol kas nėra patvirtinta, ar ji tikrai gali nešti branduolinį užtaisą.
Branduolinės galios augimas
Visi šie pasirodymai dera su platesne tendencija. Pagal tarptautinius vertinimus, Kinija 2025 metų pradžioje turės apie 600 branduolinių galvučių, tai šimtu daugiau nei metais anksčiau. Prognozuojama, kad iki 2030 metų jų skaičius viršys tūkstantį, o iki 2035-ųjų gali priartėti prie pusantro tūkstančio.
Nors tai vis dar mažiau nei turi Jungtinės Valstijos ar Rusija, svarbu ne vien skaičius. Daug lemia tai, jog Kinija kuria visus tris pristatymo kelius, tai raketas iš žemės, laivų ir lėktuvų. Tokia „triada“ užtikrina galimybę atsakyti net po priešo smūgio, o tai stiprina šalies pozicijas pasaulinėje branduolinėje pusiausvyroje.
