Naujausi tyrimai atskleidė, kad Marsas yra kur kas „ledyningesnė“ planeta, nei iki šiol manyta. Ilgą laiką buvo manoma, kad raudonosios planetos paviršiuje esančios į ledynus panašios struktūros yra daugiausia dulkių ir uolienų sankaupos, kuriose ledo kiekis ribotas.
Tačiau dabar paaiškėjo, kad šiuose ledynuose slypi ne tik nedidelės ledo priemaišos, bet ir didžiuliai gryno vandens rezervuarai. Naujasis tyrimas parodė, kad Marsą gaubiantys ledynai susideda iš daugiau nei 80 procentų gryno ledo.
Tai ne tik keičia mūsų supratimą apie planetos klimato praeitį, bet ir turi didelę reikšmę ateities misijoms, kai vietiniai vandens ištekliai taps kritiškai svarbūs žmonių išgyvenimui bei ilgalaikei kolonizacijai.
Šis atradimas rodo, kad Marsas išgyveno vieną ar kelis plačiai paplitusius apledėjimo laikotarpius, kurie paliko stebėtinai vienodus pėdsakus abiejuose planetos pusrutuliuose. Tai svarbus žingsnis siekiant suvokti ne tik Marso klimatą, bet ir bendrus planetų geologinius procesus.
Po dulkių šydu
Marso ledynai dažnai primena sustingusias „medaus upes“, padengtas dulkėmis ir uolienomis. Šis paviršiaus sluoksnis daugelį metų klaidino mokslininkus, nes neleido tiksliai nustatyti, kas slypi po juo. Anksčiau atlikti tyrimai naudojo skirtingus metodus, todėl jų rezultatus buvo sunku palyginti.
Šįkart tyrėjų komanda iš Izraelio Veizmano instituto, kartu su kolegomis iš JAV ir Kanados, sukūrė standartizuotą analizės metodą. Jie sutelkė dėmesį į du rodiklius, tai dielektrinę savybę, atspindinčią radaro bangų sklidimo greitį per medžiagą, ir nuostolių tangentą, parodantį, kiek energijos absorbuoja ledas bei uolienos. Šie parametrai leido įvertinti ledo ir akmens santykį, net jei paviršius buvo paslėptas po dulkių sluoksniu.
Pasaulinis palyginimas
Tyrėjai pasinaudojo „Sharad“ radaru, įrengtu Marso žvalgybos orbiteryje, ir išanalizavo penkias skirtingas vietas įvairiose planetos vietose. Rezultatai nustebino, visi ledynai, nepaisant to, ar jie yra šiauriniame, ar pietiniame pusrutulyje, pasižymi labai panašiomis savybėmis.
Tai leidžia manyti, kad jų formavimosi procesai buvo tokie patys visoje planetoje. Galbūt Marsas išgyveno vieną didelį apledėjimą, o gal kelis skirtingus, tačiau jų pobūdis buvo toks pats. Šis atradimas suteikia galimybę vieningai suprasti, kaip susidarė ir išliko Marso ledynai.
Reikšmė ateities misijoms
Žinodami, kad Marso ledynuose yra ne mažiau kaip 80 procentų gryno ledo, mokslininkai gauna neįkainojamų žinių apie planetos klimatą ir geologiją. Tačiau dar svarbiau, tai praktinis išteklius ateities misijoms. Vanduo reikalingas ne tik gyvybei palaikyti, bet ir deguoniui bei raketų kurui gaminti.
Tokios atsargos gali tapti kertiniu akmeniu planuojant ilgalaikes žmonių misijas į Marsą. Užuot gabenant milžiniškus vandens kiekius iš Žemės, astronautai galėtų naudotis vietiniais resursais, o tai ženkliai sumažintų misijų kainą ir padidintų jų sėkmės tikimybę.
Tyrimo rezultatai
Marso ledynų tyrimas atskleidė, kad jie yra daug grynesni nei manyta, tai daugiau nei 80 procentų sudaro vandens ledas. Tai leidžia daryti išvadą, kad planeta patyrė vienodą apledėjimo procesą visame paviršiuje.
Šis atradimas ne tik praplečia mūsų žinias apie Marso klimatą, bet ir suteikia realių vilčių ateities misijoms. Vandens atsargos planetoje gali būti vienas iš pagrindinių veiksnių, leidžiančių žmonėms išsilaikyti ir ilgainiui kurti nuolatines bazes.
