Ar įmanoma priaugti svorio valgant tiek pat kalorijų, bet iš skirtingų šaltinių? Naujas tyrimas rodo, kad taip. Mokslininkai atskleidė, jog itin perdirbtas maistas daro organizmui žalą net tada, kai jo maistinė sudėtis atrodo panaši į natūralaus maisto. Tai reiškia, kad vien kalorijų skaičiavimas nėra pakankamas rodiklis sveikai gyvensenai.
Tyrime nustatyta, kad vyrai, valgę itin perdirbtą maistą, priaugo daugiau riebalinės masės, palyginti su tais, kurie gavo tokį patį kalorijų kiekį iš mažiau apdoroto maisto. Be to, buvo pastebėti ir kiti nerimą keliantys pokyčiai – prastesnė reprodukcinė sveikata, hormonų disbalansas ir net padidėjęs kenksmingų cheminių medžiagų kiekis organizme.
Šie rezultatai verčia pergalvoti, kas iš tiesų slypi mūsų lėkštėse. Jei anksčiau buvo manoma, kad svorio augimą lemia tik suvartojamos kalorijos, dabar akivaizdu – svarbi yra ir pati maisto kokybė bei jo perdirbimo lygis.
Tyrimo eiga ir išvados
Mokslininkai iš Kopenhagos universiteto atliko eksperimentą su 43 vyrais nuo 20 iki 35 metų. Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: vieni gavo neperdirbto maisto, kiti – itin perdirbto. Po trijų savaičių sekė pertraukos laikotarpis, o vėliau grupės buvo sukeistos vietomis.
Svarbu tai, kad tiek perdirbto, tiek neperdirbto maisto dietos turėjo vienodą kalorijų, baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį. Kai kurie dalyviai gavo papildomai 500 kalorijų per dieną, tačiau skirtumas tarp grupių išliko – itin perdirbtą maistą valgę vyrai priaugo apie kilogramu daugiau riebalinės masės.
Tyrėjai pabrėžė, jog tai įrodo, kad ne vien kalorijos lemia svorio augimą. Pati perdirbto maisto prigimtis veikia organizmą kitaip nei natūralus maistas.
Kodėl perdirbtas maistas toks pavojingas
Itin perdirbtas maistas (angl. UPF) – tai produktai, kuriuose yra ingredientų, paprastai nenaudojamų namų gamyboje: konservantų, saldiklių, skonio stipriklių, emulsiklių. Tarp jų – saldinti gėrimai, sausainiai, traškučiai, ledai, dešros, pusryčių dribsniai ar pramoniniu būdu gaminama duona.
Mokslininkai nustatė, kad tokia mityba ne tik skatina riebalų kaupimąsi, bet ir į organizmą įneša pavojingų teršalų. Dalyvių, kurie valgė itin perdirbtą maistą, organizme padidėjo ftalato cxMINP – plastiko gamyboje naudojamos medžiagos, žinomos kaip hormonų ardytojos – kiekis. Tai lėmė testosterono ir folikulus stimuliuojančio hormono sumažėjimą, o šie hormonai yra būtini spermos gamybai.
Pasekmės sveikatai
Be svorio augimo, tyrimas parodė ir platesnį itin perdirbto maisto poveikį. Pastebėti metaboliniai pokyčiai, prastesnė hormonų pusiausvyra bei padidėjusi rizika reprodukcinei sveikatai. Mokslininkai įspėja, kad ilgalaikės pasekmės gali būti dar rimtesnės – nuo nevaisingumo iki lėtinių ligų.
Itin perdirbtas maistas jau anksčiau buvo siejamas su nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu ir net ankstyva mirtimi. Šis tyrimas tik dar labiau sustiprino įrodymus, kad tokio maisto vartojimas turėtų būti ribojamas.
Ką tai reiškia jums
Jei manėte, kad svarbiausia – suvalgytų kalorijų skaičius, šis tyrimas verčia susimąstyti. Net jei suvalgote tiek pat kalorijų iš ledų ir iš daržovių, organizmas į tai reaguos visiškai skirtingai. Natūralūs, mažiau apdoroti produktai geriau palaiko medžiagų apykaitą, suteikia ilgalaikės energijos ir nekelia tiek grėsmių sveikatai.
Tyrėjai rekomenduoja atidžiau rinktis maisto produktus, vengti itin perdirbtų gaminių ir remtis paprastais, namuose ruošiamos virtuvės principais. Tai reiškia – daugiau daržovių, vaisių, grūdų, natūralių baltymų šaltinių.
Šis tyrimas atskleidė, kad kalorijų skaičiavimas nėra viskas. Maisto kokybė ir jo perdirbimo lygis daro didžiulę įtaką organizmui – nuo svorio pokyčių iki hormonų balanso. Itin perdirbtas maistas gali būti patogus, tačiau ilgainiui jis brangiai kainuoja sveikatai.
