Automobilių pramonė be išlygų žengia į naują tvarumo etapą – gamintojai kelia vis ambicingesnius tikslus mažinti poveikį aplinkai ir skatinti žiedinės ekonomikos procesus.
Specialistai pastebi, kad šie pažadai taps realybe tik tuomet, jei aiškią naudą pajus ir naujų automobilių pirkėjai – būtent jie balsuoja už pokyčius savo piniginėmis. Bet kuriuo atveju akivaizdu: netolimoje ateityje vairuotojai sulauks daug naujovių. Kokios jos bus?
Tiek transporto priemonių gamyba, tiek jų naudojimas sukuria didelę ir įvairialypę taršą, todėl bendrovės nuolat ieško būdų procesus bei medžiagas keisti tvaresnėmis alternatyvomis. Ne mažiau svarbus ir nebetinkamų naudoti automobilių ar jų dalių perdirbimas. Papildomo spaudimo kelia tiek visuomenės lūkesčiai, tiek vis griežtėjantis Europos Sąjungos (ES) reguliavimas.
„Galima sparnuotai pasakyti, kad automobilių gamintojai Europoje gyvena nuolat kylančių tvarumo grindų sąlygomis. Tačiau tai nėra vienintelė pramonės šaka, jaučianti spaudimą. Tiesiog toks laikmetis – gamintojai turi atliepti visuomenės poreikius. Todėl iš jų girdime vis daugiau tvarumo ambicijų, kurios nuolat kyla“, – aiškina automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ ekspertas Matas Buzelis.
Ar gamintojai sugebės išlaikyti tempą ir paversti šiuos pažadus tikra pramonės revoliucija? Konsultacijų bendrovės „EY“ duomenimis, net 78 proc. automobilių gamintojų Europoje per pastaruosius trejus metus padidino investicijas į tvarumo projektus. 2018–2020 m. tokių buvo 54 proc.
Štai Slovakijoje gamyklą turinti Pietų Korėjos įmonė „Kia“ neseniai paskelbė, kad iki 2030 m. kiekviename jos automobilyje, parduodamame Europoje, bus ne mažiau kaip 25 proc. perdirbto plastiko. Anksčiau tikslas siekė 20 proc., tad kartelė keliama akivaizdžiai aukščiau.
Kad skaičiai būtų apčiuopiami, galima pasiremti konkrečiu pavyzdžiu. „Pasaulio metų automobiliu 2025“ pripažintame elektriniame krosoveryje „Kia EV3“ jau dabar panaudojama 10,7 kg perdirbto plastiko. Vien per praėjusius metus tai leido korėjiečiams išvengti plastiko atliekų žalos aplinkai, vertinamos net 74 mln. eurų.
Tai vienas aiškiausių pavyzdžių, kaip žiedinės ekonomikos principai virsta realia finansine nauda. ES institucijos aktyviai svarsto nuo 2035 m. įvesti privalomą reikalavimą – bent 25 proc. perdirbtų medžiagų kiekviename naujame automobilyje, jeigu rinkoje bus pakankamai žaliavos. Tokiu atveju „Kia“ būtų pasirengusi įgyvendinti reikalavimus penkeriais metais anksčiau.
„Vartotojui tai reikš, kad perdirbtų medžiagų automobiliuose daugės ir jos nebebus tik „premium“ lygio priedas prie brangesnių interjerų. Be to, galima tikėtis, kad nuosekliai gerės naujų medžiagų kokybė, nes gamintojams itin svarbu, jog vairuotojai naujoves priimtų palankiai“, – priduria rinkos ekspertas.
Problema – ne tik plastikas
Plastikas – ne vienintelė gamintojų galvos skausmo priežastis. Automobilių pramonėje itin plačiai naudojamas plienas, kurio gamyba yra vienas didžiausių anglies dvideginio emisijos šaltinių. Todėl gamintojai nuolat ieško būdų užsitikrinti tvaresnį šios žaliavos tiekimą.
Štai „Mercedes-Benz“ renkasi kelių lygių sprendimus: nuo ilgalaikių tiekimo sutarčių ir investicijų į gamybą iki tiekėjų atrankos kriterijų bei uždaro metalo laužo ciklų gamyklose. Iki šio dešimtmečio pabaigos Europos presų cechuose vokiečiai planuoja kasmet sumažinti plieno gamybos CO₂ emisijas daugiau nei 200 tūkst. tonų. Tokį rezultatą žadama pasiekti jungiant du kelius – perdirbant naudotą plieną ir diegiant tiesioginės redukcijos technologiją, kurioje koksuojamąją anglį keičia vandenilis bei atsinaujinanti elektra.
„Kia“ taip pat žengė svarbų žingsnį – pasirašė susitarimus su „Voestalpine“ ir „ThyssenKrupp“ dėl mažiau CO₂ išskiriančio plieno naudojimo visuose pasauliniuose gamybos padaliniuose iki 2030 m.
Finansinė logika aiški: ankstyvos investicijos ir ilgalaikės sutartys leidžia užfiksuoti tiek kainą, tiek tiekimo kiekius dar prieš tai, kai ES, tikėtina, pradės galioti intensyvesni taršos mokesčiai.
„Vairuotojui tai reiškia, kad dėl reguliavimo automobilių kainos nešokinės taip drastiškai, kaip galėtų. Kita vertus, dar pamatysime, ar pirkėjai patys įvertins gamintojų siekius ir noriau rinksis tų bendrovių modelius, kurios deklaruoja ambicingesnius tvarumo tikslus nei konkurentai“, – pastebi M. Buzelis.
Įvairialypės pastangos
Šių metų tvarumo ataskaitoje „Kia“ įsipareigojo iki 2040 m. pereiti prie visiškai atsinaujinančios energijos naudojimo, o iki 2045 m. – sumažinti CO₂ emisijas net 97 proc., palyginti su 2019 m. lygiu.
„Volkswagen Group“ savo strateginiame plane „Way to Zero“ numato iki 2050 m. tapti anglies dvideginio atžvilgiu neutralia bendrove, o jau šiemet visos Europos gamyklos dirbs tik su žaliąja energija.
„BMW Group“ 2023 m. ataskaitoje pažymėjo, kad iki 2030 m. perdirbtos žaliavos turės sudaryti bent 50 proc. naujų automobilių medžiagų. Koncernas aktyviai testuoja alternatyvias žaliavas ir diegia tvarius gamybos modelius. „Stellantis“ grupė, vienijanti „Peugeot“, „Fiat“, „Opel“ ir kitus prekių ženklus, jau 2024 m. paskelbė nuo 2010-ųjų gamyboje sumažinusi CO₂ emisijas 40 proc.
„Tai rodo, kad tvarumas tampa ne vien deklaruojamu, bet ir įvairiais keliais įgyvendinamu tikslu. Gamintojai ieško, kuo pakeisti tradiciškai taršius komponentus, kaip integruoti perdirbtas medžiagas. Dar viena kryptis – nuolatinis procesų, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su gamyba, tobulinimas“, – pabrėžia M. Buzelis.
Vertikalios integracijos strategijos ir ilgalaikiai susitarimai su metalų tiekėjais rodo, kad gamintojai ne tik reaguoja į rinkos pokyčius, bet ir patys formuoja naujus tvarumo standartus. Tikėtina, kad jų įgyvendinimas netrukus taps pramonės norma.
