Dar visai neseniai elektromobilio įkrovimo planas vasaros kelionėse buvo lyg taktiškas šachmatų žaidimas – reikėjo žinoti ne tik, kur yra stotelės, bet ir kada prie jų tikėtis eilės, kokia ten jungtis ar kiek laiko užtruks įkrovimas.
Tačiau šią vasarą pajūrio regione įvyko vienas didžiausių infrastruktūrinių šuolių Lietuvos elektromobilumo istorijoje – Klaipėdoje įkrovimo prieigų skaičius per metus išaugo nuo 12 iki 52.
Šį augimą inicijavo lyderiaujantis greito elektromobilių įkrovimo tinklas Baltijos šalyse „Ignitis ON“, kuris šią vasarą Lietuvoje fiksavo 80 proc. daugiau įkrovimo sesijų ir 108 proc. didesnį įkrautą elektros kiekį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pasak tinklą valdančios komandos, šie rodikliai atspindi ne tik kiekybinį šuolį, bet ir infrastruktūros bei žmonių keliavimo logikos kaitą: elektromobiliai jau seniai neapsiriboja didmiesčiais, o greitas įkrovimas tampa natūraliu įprasto maršruto elementu.
Pajūrio regionas – nebe išimtis, o taisyklė
Pasak „Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovo Eimanto Baltos, didžiausias infrastruktūros šuolis užfiksuotas būtent pajūryje – tai susiję ne tik su turizmu ar atostogų sezonu, bet ir su natūralia elektromobilių migracija į užmiestį bei regionus.
„Jei prieš kelerius metus elektromobiliai dominavo didžiuosiuose miestuose, šiandien situacija sparčiai keičiasi. Vairuotojai važiuoja toliau, drąsiau, planuoja įvairesnius maršrutus, o ne tik keliones į darbą. Tai reiškia, kad tinklas turi vystytis ne tik centre, bet ir tose vietose, kurios yra tarp svarbiausių Lietuvos taškų – būtent tokios kaip pusiaukelėje link pajūrio esanti Karpynė ar vasaros sostinė Palanga“, – išskiria E. Balta.
Pajūrio regione ši plėtra nebuvo atsitiktinė – ji paremta srautų analize, sezoniškumo tendencijomis bei ilgamečiais duomenimis, rodančiais, kad būtent vasaros mėnesiais elektromobilių srautas čia išauga kelis kartus. Vien Palangos įkrovimo parkas, įrengtas Taikos gatvėje, jau antrus metus iš eilės išlieka itin populiaria vieta „Ignitis ON“ tinkle.
Keičiasi pati įkrovimo logika: nebe atskiros vietos, o parkai
Didėjant elektromobilių skaičiui, vienos stotelės jau nebepakanka. Pasak E. Baltos, šiuo metu plėtra orientuojama ne tik į daugiau taškų, bet ir į kitokią struktūrą – koncentruotas įkrovimo aikšteles arba vadinamuosius įkrovimo parkus, kur vairuotojas turi daugiau pasirinkimo, mažiau laukimo ir gerokai didesnę galią.
„Palangos parkas tapo ne tik funkcine vieta – jis pakeitė vairuotojų elgseną. Kai elektromobilio savininkas mato, kad vienoje aikštelėje gali rinktis iš kelių jungčių, kad yra užtikrinta galia, kad niekur nereikia laukti ar papildomai derintis – tuomet įkrovimas tampa dar paprastesnis. Tai – visiškai naujas elektromobilių įkrovimo rinkos brandos etapas“, – sako E. Balta.
Jo teigimu, būtent tokia parkų logika leidžia spręsti srautų paskirstymo, piko valandų ir sezoniškumo iššūkius, ypač atostogų metu. Nors penktadieniai išlieka elektromobilių įkrovimo pikas, o savaitgaliai rodo išaugusią apkrovą, būtent įkrovimo parkai padeda šiuos srautus paskirstyti be eilių, be grūsčių ir be stresinių situacijų.
Kaip planuojama plėtra, kai augimo tempas – dviženklis?
Per metus elektromobilių įkrovimų skaičius Lietuvoje išaugo 80 proc., o įkrautos energijos kiekis – net 108 proc. Tai, pasak „Ignitis ON“, rodo ne tik augimą, bet ir augimo greitėjimą, kas reikalauja iš tinklo vis tikslesnių sprendimų.
„Infrastruktūros planavimas – tai ne vien statyba. Tai yra elgsenos, srautų, sezoniškumo, elektromobilių baterijų parametrų ir net oro sąlygų sintezė. Turime žinoti, kur yra naudojimo pikas ne tik šią vasarą, bet kur jis bus po kelių metų. Tai leidžia iš anksto suplanuoti galios rezervus, kabelių trasas, stotelių architektūrą. Kai augimas siekia dviženklius skaičius, negali reaguoti pavėluotai – turi judėti kartu su tuo augimu“, – teigia E. Balta.
Šiuo metu „Ignitis ON“ tinkle Baltijos šalyse veikia virš 1500 įkrovimo prieigų, iš jų apie 1200 – greitojo įkrovimo. Pasak E. Baltos, artimiausiais metais tokios prieigos bus vis dažniau koncentruojamos parkuose – prie magistralių, šalia logistikos centrų, prekybos zonų ar turizmo objektų. Tai leis ne tik valdyti srautus, bet ir kurti realią elektromobilumo infrastruktūrą, neapsiribojančią pavieniais sprendimais.
Naujas elektromobilių etapas – su miestu, bet ir už miesto
Augant elektromobilių įkrovimo stotelių tinklui, pasak E. Baltos, keičiasi ir jo vaidmuo. Jei anksčiau elektromobilis buvo dažniau pasirenkamas miesto susisiekimui, šiandien jis vis aktyviau naudojamas tarpmiestiniuose keliuose, regioniniuose maršrutuose, atostogų kelionėms nebe kaip nuotykis ar eksperimentas, o kaip įprasta transporto priemonė.
Toks pokytis ne tik keičia vairuotojų kelionių įpročius, bet ir kelia naujus klausimus infrastruktūros prieinamumui už miesto ribų bei galimybių plėtrai tose vietovėse, kur anksčiau elektromobilių įkrovimas nebuvo prioritetas.
„Įkrovimo stotelė keičia savo statusą – ji nebėra kažkas „šalia“, dabar ji – integruota į žmonių įpročius. Mes matome elektromobilių augimą kaip didesnės transformacijos dalį: keičiasi ne tik automobilių parkas, bet ir tai, kaip žmonės mąsto apie kelionę, apie energijos naudojimą, apie savo laiką. O mūsų užduotis – būti tuo žingsniu priekyje“, – apibendrina E. Balta.
