Rytai daugeliui šeimų tampa tikru iššūkiu. Laikas skuba, automobiliai stringa spūstyse, o vaikai neretai vangiai ruošiasi. Tokiose situacijose neretai išsprūsta žodžiai, kurių vėliau gailimasi. Skubėjimas, įtampa ir pavėlavimo baimė nejučia paverčia tėvus griežtesniais nei reikia, o vaikams tokie žodžiai gali sukelti ilgalaikį nerimą.
Kiekvienas iš jūsų bent kartą patyrė akimirką, kai pavėlavus į mokyklą ar būrelius teko barti vaiką už lėtą rytą. Tačiau psichologai pabrėžia, kad žodžiai, tariami iš streso, gali palikti daug didesnį įspūdį nei pats faktas, kad pavėluota. Ypač mažesni vaikai tai priima asmeniškai – kaip savo kaltę, o ne kaip aplinkybių rezultatą.
Todėl svarbu žinoti, ko jokiu būdu nereikėtų sakyti, kai vėluojate į mokyklą. Ne todėl, kad vaiką reikia lepinti, bet todėl, kad jis mokosi pasaulį matyti per jūsų žodžius. Štai kas gali būti ypač žalinga.
Tu visada kaltas, kad mes vėluojame
Tai viena dažniausiai girdimų frazių, bet ji veikia kaip kaltės etiketė. Vaikas pradeda galvoti, kad jis iš tiesų visada kaltas, net kai vėluojama dėl kamščių ar jūsų pačių uždelsimo. Tokie žodžiai menkina pasitikėjimą savimi ir kuria nereikalingą kaltės jausmą.
Dėl tavęs man bus bėdų darbe
Perkeldami savo nerimą vaikui jūs užkraunate jam naštą, kurios jis negali pakelti. Jam atrodo, kad vien tik jo lėtas pasiruošimas sugadins jūsų karjerą ar santykius su kolegomis. Tokia frazė sukuria per didelę atsakomybę mažiems pečiams ir augina nerimą.
Kodėl tu toks lėtas, kaip visada?
Ši frazė ne tik išreiškia nepasitenkinimą, bet ir tampa nuolatiniu palyginimu. Vaikas ima tikėti, kad yra „lėtas“ žmogus, o ne kad tiesiog tą rytą jam sunkiau susikaupti. Tokia etiketė ilgainiui gali stabdyti jo pasitikėjimą savimi mokykloje ar kitose veiklose.
Nebūk toks blogas vaikas
Žodis „blogas“ yra itin pavojingas, nes kalba ne apie elgesį, o apie vaiko asmenybę. Jis ima manyti, kad blogas yra jis pats, o ne tai, kad konkrečioje situacijoje galėjo pasielgti kitaip. Psichologai rekomenduoja kritikuoti ne vaiką, o veiksmą, sakyti „šįkart pavėlavome, todėl kitą kartą pasiruoškime anksčiau“.
Greitai, greitai, nes kitaip viskas bus sugadinta
Skubėjimas yra neišvengiamas, tačiau tokios frazės tik dar labiau kelia paniką. Vaikas vietoj susitelkimo į veiksmą pradeda nerimauti ir daryti klaidas. Tai sukuria uždarą ratą: kuo labiau jį skubinate, tuo labiau jis vėluoja.
Kaip kalbėti vietoje to?
Kai laikas spaudžia, užduotis atrodo paprasta – tik greičiau išbėgti pro duris. Tačiau keli žodžiai gali situaciją palengvinti arba dar labiau pabloginti. Vietoje kaltinimų geriau sakyti:
- Šiandien truputį pavėluosime, bet kitą kartą pasiruoškime vakar
- Man reikia tavo pagalbos – gal gali greičiau užsidėti batus?
- Mes spėsime, jei dirbsime kartu
Tokios frazės ne tik ramina, bet ir moko vaiką bendradarbiauti.
Rytai be streso – misija įmanoma
Nors rugsėjo rytai visada kupini įtampos, svarbiausia prisiminti: jūsų vaikas mokosi ne tik matematikos ar lietuvių kalbos, bet ir emocijų valdymo. Jei jūs parodysite, kad net vėluojant galima išlikti ramiais, jis perims šį pavyzdį.
Tad kitą kartą, kai norėsis pasakyti ką nors griežto, sustokite ir paklauskite savęs: ar mano žodžiai padės, ar tik pridės daugiau streso? Atsakymas beveik visada aiškus.
