Kiekvienas, skridęs lėktuvu, tikriausiai yra pajutęs keistą pojūtį, nors protas žino, kad orlaivis skrenda daugiau nei 800 kilometrų per valandą, kūnas tarsi to nejaučia. Lėktuvo salone vyrauja ramybė, gėrimas stovi ant staliuko, o pro langą matomas dangus atrodo nejudantis.
Kodėl taip yra? Kodėl lėktuvai atrodo tarsi judėtų labai lėtai, nors realybėje jie lekia didžiuliu greičiu? Šis reiškinys turi paprastą paaiškinimą, tai mūsų jutimai orientuojasi pagal atskaitos taškus. Kad suprastume judėjimą, mums reikia palyginti savo padėtį su aplinka.
Automobilyje tai yra medžiai, kelio ženklai ar kiti automobiliai. Traukinyje praskriejantys pastatai. Lėktuve situacija kitokia, nes daugeliu skrydžio momentų esame taip aukštai, kad aplinkoje beveik nėra tinkamų atskaitos taškų.
Be to, kelionė lėktuvu skiriasi nuo kitų transporto priemonių ne tik dėl aukščio, bet ir dėl atstumo. Žemės objektai, matomi iš 10 kilometrų, atrodo tokie maži ir tolimoje perspektyvoje juda taip lėtai, kad mūsų smegenys nebesugeba įvertinti tikrojo greičio.
Kodėl nesijaučia judėjimo lėktuvo viduje?
Viena pagrindinių priežasčių yra ta, kad keleiviai skrenda tokiu pat greičiu, kaip ir pats lėktuvas. Nėra jokio judančio objekto, su kuriuo galėtume palyginti savo padėtį kabinoje. Tai tas pats principas, kuris veikia einant eskalatoriumi, tai jei jis juda sklandžiai ir nėra šalia stovinčių žmonių, gali pasirodyti, kad pats nejudi.
Kita priežastis yra tolygus judėjimas. Automobilyje dažnai jaučiame greitį dėl stabdymo, pagreitėjimo ar posūkių. Lėktuvas, pakilęs į reikiamą aukštį, juda itin stabiliai, greitis išlieka beveik vienodas, o posūkiai atliekami labai švelniai. Mūsų kūnas nejaučia didesnio pagreičio, todėl atrodo, kad beveik nejudame.
Kodėl lėktuvas iš apačios atrodo lėtas?
Panaši iliuzija atsiranda ir stebint lėktuvą nuo žemės. Jei dangus giedras, dažniausiai atrodo, kad lėktuvas vos slenka, nors iš tiesų jis lekia beveik garsiniu greičiu.
Taip yra todėl, kad atstumas tarp mūsų ir objekto yra milžiniškas, lėktuvui prireikia daugiau laiko, kad jis pastebimai pakeistų savo padėtį mūsų regėjimo lauke. Tai tas pats principas, dėl kurio mėnulis danguje atrodo nejudantis, nors Žemė sukasi.
Kai kuriuos atskaitos taškus vis dėlto galima pastebėti. Pavyzdžiui, jei skrendant matyti ploni debesys, galima suprasti greitį stebint, kaip sparnas greitai praeina pro jų fragmentus. Kartais greičio pojūtį suteikia ir lėktuvo šešėlis ant žemės, jei skrendama žemai. Tačiau aukštai danguje šių vizualių užuominų beveik nėra.
Iliuzijos privalumai
Įdomu tai, kad ši greičio iliuzija yra naudinga. Įsivaizduokite, jei skrendant mes visuomet jaustume ar matytume tikrąjį greitį, tai skrydžiai galėtų kelti daug daugiau nerimo. Vietoje to keleiviai patiria ramų, beveik statišką pojūtį, kuris padeda atsipalaiduoti ir saugiai praleisti kelionės laiką.
Šis reiškinys primena, kad mūsų pojūčiai ne visada atspindi realybę. Tai, ką jaučiame lėktuve, yra tik iliuzija, mes tikrai judame didžiuliu greičiu, tačiau mūsų smegenys, neturėdamos tinkamų atskaitos taškų, šio fakto tiesiog nepastebi.
Fizikos dėsnių supratimas
Lėktuvai atrodo lėti tiek iš vidaus, tiek žiūrint iš apačios dėl paprastų fizikos ir žmogaus suvokimo dėsnių. Mums reikia artimų objektų, kad suprastume judėjimą, tačiau 10 kilometrų aukštyje tokių ženklų beveik nėra. Taip susidaro iliuzija, kad judame lėtai, nors iš tikrųjų skrendame greičiau nei 800 kilometrų per valandą.
Tai viena iš daugelio situacijų, kai mūsų pojūčiai suklaidina, bet šiuo atveju iliuzija yra naudinga, tai ji leidžia jaustis ramiems ir saugiems, net jei realybėje mes „lekiame“ per dangų neįtikėtinu greičiu.
