Beta blokatoriai, tai vaistai, kurie jau kelis dešimtmečius naudojami kraujospūdžiui mažinti ir širdies darbui lėtinti. Jie ilgą laiką buvo laikomi viena svarbiausių priemonių gydant širdies ir kraujotakos ligas.
Tačiau naujas tyrimas, publikuotas žurnale European Heart Journal, rodo, kad moterims šių vaistų vartojimas po širdies infarkto gali būti pavojingas, ypač jei širdis patyrė tik nedidelius pažeidimus. Šie vaistai buvo sukurti praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, siekiant gydyti krūtinės anginą, kuri atsiranda dėl širdies aprūpinimo krauju sutrikimų.
Netrukus paaiškėjo, kad jie veiksmingi ir gydant kitas ligas. Beta blokatoriai pradėti skirti glaukomai, migrenai, nerimo sutrikimams, potrauminio streso sindromui. Be to, jie veikia hormonus, tokius kaip adrenalinas ir noradrenalinas, todėl ilgainiui buvo pastebėta, jog gali būti naudingi net kai kuriems elgesio sutrikimams gydyti.
Įprasta praktika po infarkto
Beta blokatoriai tapo vadinamuoju aukso standartu po širdies smūgio. Juos pacientams gydytojai skirdavo beveik automatiškai, norėdami apsaugoti nuo pakartotinių širdies įvykių. Tačiau naujausi tyrimai meta šešėlį šiai praktikai.
Paaiškėjo, kad moterims, kurių širdis po infarkto dar išlieka pakankamai stipri ir pažeista tik minimaliai, šie vaistai ne tik nepadeda, bet gali net padidinti mirties riziką. Šie vaistai mažina kraujospūdį ir lėtina širdies darbą. Tais atvejais, kai pacientai turi stipriai pažeistą širdies raumenį, jų veiksmingumas yra įrodytas.
Tačiau kai širdies darbas iš esmės išlieka pakankamai normalus, situacija tampa kitokia. Pagrindinis rodiklis, kurį naudoja kardiologai, yra kairiojo skilvelio išstūmio frakcija.
Ji parodo, kiek kraujo širdis išstumia per vieną susitraukimą. Normalūs rodikliai svyruoja nuo penkiasdešimties iki septyniasdešimties procentų. Mažesni nei penkiasdešimt procentų rodo sutrikimus, tačiau jei skaičiai viršija keturiasdešimt procentų, beta blokatorių nauda tampa abejotina.
Naujo tyrimo rezultatai
European Heart Journal publikuoto tyrimo metu paaiškėjo, kad pacientams, kurių kairiojo skilvelio išstūmio frakcija viršijo keturiasdešimt procentų, beta blokatoriai nedavė jokios naudos. Moterims šioje grupėje vaistai netgi buvo pavojingi.
Jos beveik tris kartus dažniau mirė nei tos, kurios šių vaistų nevartojo. Be to, jos dažniau buvo hospitalizuotos dėl širdies nepakankamumo ir dažniau patyrė pakartotinius širdies įvykius.
Įdomu tai, kad vyrams tokia priklausomybė nebuvo pastebėta. Pasak gydytojo Andrew Freemano iš JAV, tai neturėtų stebinti, nes lytis daro didelę įtaką reakcijai į vaistus. Moterų širdys yra mažesnės, jos jautriau reaguoja į kraujospūdį mažinančius preparatus.
Šiuos skirtumus galima paaiškinti tiek anatomija, tiek dar ne iki galo suprastais biologiniais veiksniais. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ilgus metus širdies ligų tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama vyrams.
Dėl to moterų simptomai, dažnai ne tokie tipiški kaip skausmas krūtinėje, o pavyzdžiui nugaros skausmas ar virškinimo sutrikimai, buvo ignoruojami. Šis pavėluotas dėmesys moterų sveikatai galėjo lemti klaidingus sprendimus ir gydymo standartus, kurie ne visada tinkami.
Ar metas keisti gydymo standartus?
Beta blokatoriai neabejotinai išgelbėjo daug gyvybių, ypač pacientams su sunkiais širdies pažeidimais. Tačiau vis aiškiau darosi, kad jų skyrimas turėtų būti labiau individualizuotas.
Nauji duomenys rodo, kad moterims šie vaistai ne visada saugūs, todėl gydytojai turėtų atidžiau vertinti, kada juos skirti. Tai gali reikšti, kad atėjo laikas keisti nusistovėjusius gydymo standartus ir labiau atsižvelgti į lyties bei individualios būklės skirtumus.
Beta blokatoriai buvo laikomi neatsiejama gydymo dalimi po infarkto, tačiau nauji tyrimai įrodo, kad jie ne visada veiksmingi, o kartais net pavojingi, ypač moterims. Šis atradimas parodo, kad medicina turi nuolat kisti ir prisitaikyti prie naujų įrodymų.
Kiekvienas pacientas yra unikalus, todėl gydymas turi būti pritaikytas individualiai, o ne taikomas visiems pagal vieną schemą.
