Bulvės – viena populiariausių daržovių Lietuvoje, tačiau patyrę daržininkai žino, kad ši kultūra itin greitai alina dirvožemį. Jei tame pačiame plote kasmet sodinsite bulves arba kitus tos pačios šeimos augalus, pamatysite, kad derlius ne tik mažės, bet ir ims plisti įvairios ligos bei kenkėjai.
Todėl po bulvių būtina laikytis sėjomainos taisyklių, kurios padeda atkurti dirvos derlingumą. Astrologai ir sodininkystės ekspertai sutinka, kad bulvės palieka žemę nusilpusią, todėl jai reikia atsigauti bent kelis sezonus.
Pasirinkus tinkamas kultūras, galima greitai sugrąžinti dirvožemiui maistingąsias medžiagas ir užkirsti kelią ligoms. Pažvelkime, ką geriausia sodinti po bulvių, o ko kategoriškai reikėtų vengti, jei norite turėti gausų ir sveiką derlių.
Kokie augalai tinka po bulvių?
Vienas patikimiausių pasirinkimų po bulvių yra ankštiniai augalai – pupelės, žirniai, sojos ar avinžirniai. Jie geba praturtinti dirvą azotu ir atkurti jos struktūrą. Tokia natūrali trąša leidžia dirvožemiui greičiau atsistatyti be papildomų cheminių priemonių.
Puikiai tinka ir įvairios kopūstinės daržovės – baltagūžiai, žiediniai ar brokoliai. Šie augalai neperima bulvių ligų, todėl sodinant juos po pasėlių rotacijos rizika susidurti su fitoftora ar kitomis bėdomis yra minimali.
Po bulvių gerai auga ir šakniavaisiai – morkos, burokėliai, ropes. Jie mėgsta atlaisvintą dirvą, o bulvės būtent tokią ir palieka, todėl šaknys vystosi tolygiai.
Dar viena puiki grupė yra moliūginiai augalai – agurkai, cukinijos, moliūgai. Jie greitai panaudoja likusias maistines medžiagas ir kartu padeda dirvožemiui atsigauti.
Jeigu norite lengvai „perkrauti“ dirvą, verta rinktis lapines daržoves ir žalumynus – salotas, špinatus, krapus ar petražoles. Jie greitai sudygsta, nesunkiai auga ir padeda išlaikyti drėgmės balansą dirvoje.
Kokie augalai netinka po bulvių
Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji daržininkai – iškart po bulvių tame pačiame plote sodina kitus naktižiedžių šeimos augalus: pomidorus, paprikas ar baklažanus. Visi šie augalai yra jautrūs toms pačioms ligoms, ypač fitoftorai, o taip pat kenkėjams, tokiems kaip nematodai.
Taip pat kategoriškai nerekomenduojama iškart vėl sodinti bulvių. Dirvožemis nespėja atsigauti, todėl derlius tampa menkas, o ligos bei kenkėjai kaupiasi dar labiau. Toks sprendimas ne tik mažina našumą, bet ir ilgainiui gali visiškai išsekinti dirvą.
Kaip padėti dirvai atsistatyti
Jeigu šį sezoną neplanuojate sodinti daržovių, pats geriausias pasirinkimas yra sideratai – garstyčios, avižos, facelijos ar žirnių ir avižų mišiniai. Jie ne tik valo dirvą nuo ligų sukėlėjų, bet ir trukdo plisti piktžolėms. Be to, sideratai praturtina žemę organinėmis medžiagomis, kurios vėliau tampa natūralia trąša.
Patyrę daržininkai sako, kad rotacija yra vienas svarbiausių būdų ilgalaikei sodo sveikatai palaikyti. Net ir nedideliame sklype verta pasistengti, kad po bulvių kasmet augtų vis kiti augalai. Tokiu būdu užtikrinsite ne tik gausesnį derlių, bet ir sveikesnę aplinką be cheminių priemonių pertekliaus.
