Jungtinių Valstijų žvalgybos bendruomenėje kilo didelis skandalas po to, kai Nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard netyčia deklasifikavo CŽV darbuotoją, dirbusį slaptai Rusijoje. Šis sprendimas, kaip pabrėžia ekspertai, gali turėti rimtų pasekmių ne tik agento saugumui, bet ir visai JAV žvalgybos sistemai.
Apie įvykį pranešė The Wall Street Journal, nurodydamas, kad Gabbard atėmė prieigą prie slaptos informacijos iš 37 CŽV darbuotojų. Tokiu būdu šie agentai faktiškai neteko galimybės vykdyti savo pareigų. Tačiau tarp jų buvo asmuo, kuris veikė po priedanga Rusijoje, ir jo tapatybės paviešinimas laikomas nusikalstamu veiksmu pagal JAV įstatymus.
CŽV pareiškė, kad tokia klaida gali pakenkti visai slaptųjų operacijų priedangos sistemai ir apsunkinti bendradarbiavimą su užsienio vyriausybėmis, kurios pasitiki Vašingtono gebėjimu užtikrinti savo agentų saugumą.
Politinis kontekstas ir priežastys
Gabbard biuras paaiškino, kad dauguma sąraše buvusių darbuotojų buvo susiję su Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus tyrimu arba 2019 pasirašė laišką, kuriame buvo raginama apkaltinti tuometinį prezidentą Donaldą Trumpą.
Pasak jos atstovės spaudai, šis sprendimas buvo priimtas siekiant užkirsti kelią tolesniam informacijos nutekinimui ar politiniam manipuliavimui žvalgybiniais duomenimis. Gabbard esą veikė pagal tiesioginį Trumpo nurodymą.
Šis žingsnis sukėlė didžiulį rezonansą, nes žvalgybos darbuotojų tapatybės saugomos itin griežtai. Bet koks jų paviešinimas laikomas ne tik etikos, bet ir nacionalinio saugumo pažeidimu.
Galimos pasekmės JAV žvalgybai
CŽV įspėjo, kad tokie incidentai gali negrįžtamai pakenkti šalies gebėjimui vykdyti slaptas operacijas užsienyje. Be to, tai gali sumažinti užsienio partnerių norą bendradarbiauti, jei jie manys, kad Vašingtonas nesugeba apsaugoti savo agentų.
Skandalas kilo ir kitame JAV žvalgybos sektoriuje – anksčiau buvo pranešta apie generolo leitenanto Jeffrey Kruse atleidimą. Jis vadovavo Pentagono žvalgybos direkcijai, kuri skeptiškai vertino JAV smūgių prieš Irano branduolinius objektus pasekmes.
Dabar Vašingtonas susiduria su dilema: kaip atkurti pasitikėjimą savo institucijomis, kai politiniai sprendimai ima kištis į griežtai saugomą žvalgybos darbą.
