Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad Europa ir Lenkija negali jaustis saugios be stabilios ir nepriklausomos Moldovos. Šią žinią jis išsakė Kišiniove, dalyvaudamas renginiuose, skirtuose šios buvusios sovietinės respublikos nepriklausomybės 34-mečiui paminėti.
Tuską Moldovoje lydėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Visi trys Europos lyderiai pabrėžė savo paramą Moldovos siekiui prisijungti prie Europos Sąjungos, ypač dabar, kai šalis patiria vis stipresnį Maskvos spaudimą.
Moldova, turinti vos 2,3 mln. gyventojų ir įsikūrusi tarp Rumunijos bei Ukrainos, jau dešimtmečius laikoma pažeidžiama Rusijos įtakos. Didžiausią riziką kelia Rusijos kariuomenės buvimas separatistiniame Padniestrės regione, kuris faktiškai atsiskyrė nuo Moldovos po konflikto dar 1990 metais.
Europa negali būti saugi be Moldovos
Kalbėdamas ceremonijoje, Tuskas pabrėžė, kad saugi, klestinti ir stabili Moldova, kaip ES dalis, yra gyvybiškai svarbi visai Sąjungai. Jo teigimu, Europos taika, saugumas ir gerovė yra tiesiogiai susiję su Moldovos ateitimi. Negali būti saugios Europos Sąjungos, saugios Lenkijos, saugios Prancūzijos ar Vokietijos be nepriklausomos ir saugios Moldovos, – akcentavo jis.
Tuo tarpu kancleris Merzas pareiškė, kad Vokietija dės visas pastangas, jog dar šį rudenį Moldova atvertų pirmąjį derybų dėl narystės ES skyrių.
Moldovos kelias į Europos Sąjungą
Moldova paraišką dėl narystės ES pateikė 2022 metais, kartu su Ukraina, vos keliomis dienomis po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Pernai surengtame referendume nedidele persvara moldavai pasisakė už narystę Europos Sąjungoje.
Tą pačią dieną vyko ir prezidento rinkimai, kuriuose pergalę iškovojo proeuropietiška prezidentė Maia Sandu. Ji nugalėjo Maskvos remtą socialistų kandidatą, nors rinkimus lydėjo kaltinimai dėl masinės Rusijos kišimosi kampanijos.
Sandu vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą iki 2030 metų įvesti šalį į ES. Ji ne kartą kaltino Kremlių mėginimais destabilizuoti šalį per politinę įtaką ir dezinformaciją.
Maskvos įtaka ir dezinformacijos grėsmės
Stovėdami greta Sandu jos kabinete, Macronas, Tuskas ir Merzas gyrė Moldovos atsparumą Rusijos vykdomai informacinei kampanijai. Pasak jų, propaganda siekia įtikinti moldavus, kad Europa nori tęsti karą ir engia žmones. „Tai melas“, – tiesiai pareiškė Macronas.
Sandu dar liepą perspėjo, kad Kremlius ruošia precedento neturintį kišimąsi į artėjančius parlamento rinkimus, numatytus rugsėjį.
Moldovos saugumo klausimai itin paaštrėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą. Nors šalis neturi tiesioginės sienos su Rusija, ji vis dar patiria Maskvos spaudimą per Padniestrės regioną, kuriame dislokuoti Rusijos vadinamieji „taikdariai“.
Maskvos planai dėl Padniestrės
Moldovos premjeras Dorinas Receanas dar birželį įspėjo, kad Kremlius siekia įtvirtinti provyriausybinę valdžią Kišiniove, o ilgalaikis tikslas – į Padniestrę pasiųsti 10 tūkst. karių, taip dar labiau padidinant savo įtaką regione.
Visa tai dar kartą patvirtina, kad Moldovos ateitis tampa vienu iš kertinių Europos saugumo klausimų.
