Mokslininkai įspėja, kad Vakarų Antarktidos ledo skydas, vienas iš didžiausių ledynų masyvų Žemėje, yra ant katastrofiško subyrėjimo ribos. Šis milžiniškas darinys, dengiantis apie du milijonus kvadratinių kilometrų, jau dabar rodo didelio nestabilumo ženklus.
Jei jis sugriūtų, pasaulio jūros lygis pakiltų daugiau kaip trimis metrais, o tai reikštų mirtiną nuosprendį pakrančių miestams ir bendruomenėms visame pasaulyje. Tokio masto vandens lygio kilimas reikštų, kad po vandeniu atsidurtų Venecija, Monpeljė, Gdanskas, didelė dalis Nyderlandų, o taip pat kai kurios Jungtinės Karalystės teritorijos.
Londone būtų apsemti rajonai prie Temzės, tai Bermondsija, Griničas, Baterseja ir Čelsija. Šiaurinėje Europoje vanduo užlietų pakrantę nuo Kalė iki Danijos pietų. Jungtinėse Valstijose ypač nukentėtų Naujoji Orleanas, Galvestonas ir Floridos pelkynai.
Šie scenarijai remiasi Australijos nacionalinio universiteto mokslininkų tyrimais. Jie pabrėžia, kad jau dabar stebimos spartaus Antarktidos jūrų ledo tirpsmo pasekmės, o temperatūrai kylant net ir nedidelėmis dalimis, situacija tik blogės.
Ledynų tirpsmo pasekmės ekosistemoms
Viena didžiausių grėsmių kyla Antarktidos gyvūnijai ir ekosistemoms. Profesorius Metjusas Englendas įspėja, kad imperatoriškųjų pingvinų rūšis susiduria su rimtu išnykimo pavojumi. Šių paukščių jaunikliams būtinas stabilus jūros ledas, kol jie pasiekia pakankamą brandą, kad galėtų išgyventi.
Pastaraisiais metais daugelyje kolonijų stebėta masinė jauniklių žūtis dėl per anksti subyrėjusio ledo. Kai kuriose vietose per pastarąjį dešimtmetį pasitaikė keli visiškai nesėkmingi perėjimo sezonai.
Tyrėjai, bandydami modeliuoti galimą Vakarų Antarktidos ledo skydų žlugimą, pabrėžia, kad tai turėtų katastrofiškas pasekmes ateities kartoms. Jūrų ledo nykimas Antarktidoje lemia, kad ledynai tampa labiau pažeidžiami bangų poveikiui, o vandenynų cirkuliacija silpnėja. Be to, mažėjant ledo dangai, saulės spinduliuotė dar labiau įšildo vandenis, o tai spartina tirpsmo procesus.
NASA duomenys rodo, kad per šiuos reiškinius Antarktidos ledynai netenka iki 25 centimetrų storio ledo sluoksnio per metus. Naujausi palydoviniai stebėjimai rodo, jog ledynai yra dar nestabilesni nei manyta anksčiau, o jų tirpsmo tempas gali tik greitėti.
Antarktidos ledynuose slypi apie 70 procentų viso pasaulio gėlo vandens. Jei visa ši masė ištirptų, jūros lygis pakiltų net 56 metrais. Net ir mažesni ledo praradimai turėtų milžinišką poveikį, tai pakiltų jūros lygis, sulėtėtų pasaulinės vandenynų srovės, pasikeistų vėjų juostos pietų pusrutulyje.
Jeigu išsipildytų niūriausios prognozės, šimtai pakrančių miestų visame pasaulyje atsidurtų po vandeniu. Tai paliestų ne tik Europos ar Amerikos teritorijas, bet ir daugelį Azijos pakrančių regionų, kuriuose gyvena milijonai žmonių.
Išeitis – mažinti taršą
Australijos nacionalinio universiteto mokslininkai kartu su kitų šalių ekspertais ragina skubiai mažinti anglies dioksido emisijas. Pasak tyrimo vadovės daktarės Nerilijos Abram, vienintelis būdas sustabdyti staigius klimato sistemos pokyčius yra kuo greičiau apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kad temperatūros kilimas neviršytų pusantro laipsnio.
Mokslininkai akcentuoja, kad vyriausybės, verslas ir visuomenė privalo atsižvelgti į pokyčius, kurie jau vyksta Antarktidoje. Kiekvienas delsimas reiškia dar didesnius praradimus ateityje.
Vakarų Antarktidos ledo skydas yra ant žlugimo ribos, o jo pasekmės būtų pražūtingos visai žmonijai. Pakilęs jūros lygis grasina miestams, ekosistemoms ir milijonams žmonių gyvenimams. Tai nėra tolima ateities vizija, bet procesas, kuris jau vyksta šiandien.
Kiekvienas sprendimas mažinti taršą ir stabdyti klimato kaitą tampa lemiamas, jei norime apsaugoti pakrančių miestus ir išsaugoti gamtos pusiausvyrą ateities kartoms.
