Australijos rytinė rudoji gyvatė laikoma viena pavojingiausių pasaulyje, tačiau naujausi tyrimai atskleidė netikėtą jos nuodų paslaptį. Mokslininkai išsiaiškino, kad šios gyvatės nuodai skirtinguose regionuose veikia skirtingai.
Pietinėse teritorijose gyvenančios gyvatės sukelia itin tvirtus ir ilgai išliekančius kraujo krešulius, o šiaurinės populiacijos nuodai formuoja trapias gijas, kurios suyra beveik akimirksniu. Abu procesai veda į mirtiną baigtį, tik skirtingais keliais.
Šis atradimas kelia klausimų, ar šiuo metu naudojami priešnuodžiai yra pakankamai veiksmingi visose Australijos vietovėse. Kvinslando universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad standartinis priešnuodis, skirtas rytinių rudųjų gyvačių įkandimams gydyti, nebūtinai užtikrina pilną apsaugą.
Tai paskatino tyrėjus peržiūrėti ligoninių įrašus ir patikrinti, ar pastebimos skirtumų tendencijos. Projekto vadovas profesorius Bryan Fry su komanda išsamiai išanalizavo visų Australijos rudųjų gyvačių rūšių nuodų poveikį kraujo krešėjimui ir atskleidė esminius skirtumus tarp regioninių populiacijų.
Skirtingi krešėjimo modeliai
Profesorius B. Fry pabrėžia, kad rudųjų gyvačių nuodai nėra vienodi. Vienų populiacijų nuodai sukelia itin stiprų krešulį, primenantį kietą bloką, o kitų tik ploną, lengvai suardomą tinklą. Abu variantai pavojingi gyvybei, nes trukdo normaliai cirkuliuoti kraujui, tačiau veikia iš esmės skirtingais mechanizmais.
Šie skirtumai verčia kelti klausimą, ar dabar naudojami priešnuodžiai tikrai gali neutralizuoti visų tipų nuodus. Norėdami gauti tikslius duomenis, mokslininkai pasitelkė tromboelastografiją, leidžiančią stebėti kraujo krešėjimo procesus.
Rezultatai parodė, kad pietinėse Australijos vietovėse gyvenančios rytinės rudosios gyvatės gamina nuodus, panašius į „taipo“ nuodus, kurie sukuria stabilų ir tvirtą krešulį.
Tuo tarpu šiaurinės populiacijos, kaip ir kitos rudųjų gyvačių rūšys, sukelia itin greitai susiformuojančius, bet vos susidariusius suyračius krešulius. Tokiu būdu tas pats gyvūnas priklausomai nuo regiono gali turėti visiškai skirtingą cheminį ginklą.
Ligoninių įrašų peržiūra
Šiuo metu Australijoje naudojamas rudųjų gyvačių priešnuodis yra gaminamas iš mišrių nuodų, kurių kilmė nėra aiškiai nurodyta. Jei gamyboje nebuvo panaudoti tiek šiaurinės, tiek pietinės populiacijos nuodai, gali susidaryti situacija, kad daliai pacientų gydymas bus mažiau veiksmingas.
Be to, ligoninių ataskaitose dažnai visi įkandimų atvejai grupuojami į vieną kategoriją, neatsižvelgiant į regioną ar konkrečią populiaciją. Tai gali užmaskuoti svarbius skirtumus tarp pietinių ir šiaurinių gyvačių įkandimų pasekmių.
Kitas mokslininkų žingsnis, tai grįžti prie šimtų ligoninių bylų ir pagal geografiją perskirstyti duomenis. Kadangi pietinių gyvačių areale neaptinkamos kitos rudųjų rūšys, galima tiksliau nustatyti, ar jų nuodų poveikis pacientams išsiskiria.
Tyrėjai taip pat ketina skubiai išbandyti esamus žmonėms ir gyvūnams skirtus priešnuodžius, siekdami patikrinti, ar biocheminiai skirtumai nuoduose atitinka priešnuodžių efektyvumo variacijas. Tikslas yra pereiti prie vadinamosios tiksliosios toksikologijos, kai tinkamas priešnuodis būtų pritaikomas konkrečiam gyvatės tipui ir netgi konkrečiam pacientui.
Genetiniai pėdsakai nuodų evoliucijoje
Profesoriaus B. Fry komanda taip pat tiria gyvačių nuodų genus, siekdama nustatyti mutacijas, lėmusias skirtumus tarp šiaurinių ir pietinių rytinių rudųjų gyvačių. Tyrimai rodo, kad nuodų veikimo skirtumai sutampa su genetiniu atotrūkiu šių gyvačių populiacijose.
Skirtingas mitybos racionas taip pat turi didelę įtaką, tai pietinėse vietovėse gyvenančios gyvatės dažniau minta ropliais, o šiaurinės daugiausia žinduoliais. Būtent šis skirtumas galėjo nulemti, kaip per laiką prisitaikė jų nuodai.
Šis tyrimas ne tik parodė, kaip smulkūs evoliuciniai niuansai lemia pavojingų nuodų veikimą, bet ir iškėlė svarbių klausimų apie žmonių gydymą. Esami priešnuodžiai jau išgelbėjo daugybę gyvybių, tačiau nauja informacija rodo, kad būtina žengti toliau ir kurti dar tikslesnes priemones.
Toks požiūris padėtų geriau apsaugoti žmones bei gyvūnus, patenkančius į kontaktą su šiais pavojingais ropliais, ir parodytų, kaip glaudžiai susijusi biologinė įvairovė, mityba bei medicinos pažanga.
