Vis daugiau ekspertų įspėja, kad technologijos, kurios turėtų tarnauti pažangai, tampa galingu įrankiu informaciniame kare. Naujausi tyrimai atskleidė, jog viena Kinijos bendrovė sukūrė plataus masto dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią propagandos sistemą, skirtą manipuliuoti viešąja nuomone ne tik Azijoje, bet ir JAV bei kitose Vakarų valstybėse.
Vanderbilto universiteto tyrėjai gavo šimtus dokumentų iš įmonės „GoLaxy“ archyvų, kurie parodė, kaip Kinijos valdžia naudojasi technologijomis, kad neįtikėtinu greičiu ir tikslumu skleistų įtakos kampanijas. Šie duomenys atskleidžia naują vadinamojo „pilkosios zonos“ konflikto etapą, kur manipuliacijos tampa sunkiai atpažįstamos, o propaganda atrodo beveik autentiška.
Anot ekspertų, šis atvejis tik dar labiau pabrėžia, jog dirbtinis intelektas, pasitelktas ne mokslui ar medicinai, o valstybės kontroliuojamoms įtakos operacijoms, gali būti vienas didžiausių iššūkių demokratiniam pasauliui.
Tikslinga politikų stebėsena
Tyrėjai nustatė, kad „GoLaxy“ sukūrė duomenų profilius bent 117 JAV kongreso narių ir daugiau nei 2 tūkst. kitų politikų bei nuomonės formuotojų. Be to, bendrovė galimai stebi tūkstančius dešiniųjų pažiūrų įtakotojų ir žurnalistų. Tokiu būdu galima tiksliai modeliuoti žinias, kurios atrodytų patikimos tam tikrai auditorijai, o tai atveria kelią masinei manipuliacijai.
Kaip pažymėjo vienas tyrėjų Brettas Goldsteinas, buvęs JAV Gynybos skaitmeninės tarnybos vadovas, tokios operacijos kelia rimtą grėsmę, nes suvedus visus šiuos elementus į vieną vietą, mes kalbame apie visiškai naują konflikto lygį, kurį būtina suprasti ir kontroliuoti.
Valstybinės sąsajos
„GoLaxy“ buvo įkurta dar 2010 metais ir glaudžiai siejama su Kinijos mokslų akademija bei valstybinėmis struktūromis. Tyrėjai pažymi, kad bendrovė bendradarbiauja su partijos ir žvalgybos pareigūnais, o jos veikla integruota į politinę sistemą.
Bendrovė neapsiribojo JAV – dokumentuose minimos įtakos kampanijos Honkonge bei Taivane. Tam naudota platinimo sistema „GoPro“, kuri automatizuotai skleidė propagandinį turinį socialiniuose tinkluose.
Po to, kai apie šią veiklą pranešė „The Times“, iš bendrovės tinklalapio buvo pašalintos užuominos apie bendradarbiavimą su Pekino valdžia. Vis dėlto anksčiau paskelbtuose įrašuose buvo aiškiai teigiama, kad „GoLaxy“ siūlė savo įrankius policijai bei saugumo tarnyboms.
Oficialūs pasiteisinimai ir Vakarų reakcija
Oficialiai bendrovė tvirtina, kad jos produktai remiasi tik viešai prieinamais duomenimis, o specialių rinkimų, nukreiptų prieš JAV pareigūnus, neva nebuvo vykdyta. Tačiau tyrėjai tai vertina skeptiškai, mat panašių manipuliacijų mastas peržengia vien viešų šaltinių ribas.
Situaciją komplikuoja tai, kad dar Donaldo Trumpo administracijos laikais buvo sumažinta dalis biurų, atsakingų už užsienio įtakos operacijų stebėseną. Be to, Baltieji rūmai tuomet bandė sumenkinti ir ankstesnius žvalgybos pranešimus apie Rusijos kišimąsi į 2016 metų JAV rinkimus.
Augančios grėsmės
Šis atvejis dar kartą patvirtina, jog informacinis karas tampa viena pavojingiausių grėsmių šiuolaikinei demokratijai. Skaitmeninės technologijos, pasitelktos propagandai, veikia nepastebimai ir formuoja žmonių įsitikinimus taip, kad jie patys to nesuvoktų.
Įdomu tai, kad panašių priemonių jau imasi ir kitos šalys – rugpjūčio pradžioje Izraelio kariuomenė visiškai uždraudė kinų gamybos automobilius savo bazėse, nes bijoma, kad jų jutikliai ir kameros gali būti panaudoti šnipinėjimui.
Atvejis su „GoLaxy“ rodo, jog dirbtinio intelekto technologijos tampa įrankiu ne tik inovacijoms, bet ir grėsmėms. Demokratinės šalys turi ruoštis tam, kad propaganda nebeatrodys kaip primityvus melas – ji bus kruopščiai sukurta, personalizuota ir beveik nesiskirs nuo tikros informacijos.
