Vengrijos užsienio reikalų ministras, artimas Maskvai politikas Peteris Szijjarto, vėl pademonstravo savo lojalumą Kremliui. Po to, kai Ukraina smogė rusiškai energetinei infrastruktūrai ir dėl to laikinai nutrūko naftos tiekimas Vengrijai per „Družbos“ vamzdyną, Budapeštas apkaltino Kyjivą „suvereniteto pažeidimu“.
Skamba groteskiškai, nes kalbama ne apie pačią Vengriją, o apie Rusijos teritorijoje vykdytą karinę operaciją. Ši retorika sutapo su Ukrainos Nepriklausomybės diena, kai Volodymyras Zelenskis pasakė, jog santykiai su Vengrija priklauso nuo Budapešto pozicijos.
Vietoje atsakingo tono, Szijjarto pasirinko kaltinimus ir net pareiškė, kad tai esą grėsmė Vengrijai. Tokie pasisakymai atspindi ne Vengrijos, o Maskvos interesus, nes Vengrijos vadovai jau ne vienerius metus atkakliai laikosi prokremliškos linijos.
Energetikos klausimas ar Rusijos gynimas?
Szijjarto pareiškė, kad Ukraina atakuoja Vengrijos energetinį saugumą, vadindamas tai suvereniteto pažeidimu. Iš tiesų, tai buvo smūgis Rusijos infrastruktūrai, kurią Maskva naudoja karo finansavimui. Vengrijos reakcija parodo, kad Budapeštas ne tiek rūpinasi savo saugumu, kiek saugo savo ryšius su Kremliumi.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha atsakė tiesiai: Vengrija turėtų nustoti diktuoti Ukrainai, ką sakyti ar daryti, ir pagaliau diversifikuoti savo energetikos šaltinius, kaip tai padarė likusi Europa. Tai reiškia, kad Vengrija pati atsakinga už savo priklausomybę nuo rusiškos naftos.
Orbanas – Putino advokatas Europoje
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas išlieka vienu iš nedaugelio Europos lyderių, palaikančių draugiškus santykius su Vladimiru Putinu. Jis ne kartą blokavo ar vilkino ES pagalbos paketus Ukrainai, kritikavo sankcijas Rusijai ir grasino vetuoti Kyjivo narystę Europos Sąjungoje.
Tai kelia klausimą, ar Vengrija iš tiesų veikia kaip nepriklausoma NATO narė, ar tik kaip Putino balsas ES struktūrose. Tokie Orbano ir jo ministro pasisakymai ne tik kompromituoja pačią Vengriją, bet ir siunčia signalą, kad ši šalis renkasi būti Kremliaus sąjungininke, o ne tikru europietiškų vertybių gynėju.
Slovakija taip pat prabilo Maskvos tonais
I will reply in a Hungarian manner.
You don’t need to tell the Ukrainian President what to do or say, and when. He is the President of Ukraine, not Hungary.
Hungary’s energy security is in your own hands. Diversify and become independent from Russia, like the rest of Europe. https://t.co/G0JPu5xYHo
— Andrii Sybiha 🇺🇦 (@andrii_sybiha) August 24, 2025
Į situaciją įsitraukė ir Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras, kuris pasmerkė Ukrainą dėl smūgių „Družbos“ vamzdynui ir pareiškė, kad tai kenkia pačios Ukrainos interesams. Tai dar viena Maskvos draugų giesmelė, nes Bratislava, kaip ir Budapeštas, vis dar importuoja rusišką energiją ir vengia aiškiai stoti į Ukrainos pusę.
Slovakijos retorika, kaip ir Vengrijos, atspindi ne savarankišką politiką, o nuolankų prisitaikymą prie Kremliaus žaidimų. Abu režimai bando maskuoti savo priklausomybę nuo Rusijos energetikos kaltindami Ukrainą, nors realiai būtent Kyjivas kovoja už visos Europos energetinį ir geopolitinį saugumą.
Maskvos draugai Europoje – parodija, o ne politika
Tiek Vengrijos, tiek Slovakijos pareiškimai parodo, kad vadinamieji Maskvos draugai Europoje labiau rūpinasi Putino interesais nei savo piliečių ateitimi. Kai likusi Europa atsisako rusiškos naftos ir dujų, Budapeštas bei Bratislava lieka kabėti ant Kremliui parankių vamzdžių ir dar drįsta kaltinti Ukrainą dėl suvereniteto pažeidimų.
Iš tiesų tai ne Ukrainos, o Vengrijos ir Slovakijos suverenitetą ardo jų pačių pasirinkta priklausomybė nuo Maskvos. Europa vis labiau suvokia, kad tokie draugai yra ne partneriai, o Trojos arkliai Putino naudai.
