Dažnai girdime teiginį, kad bėgiojimas yra žalingas keliams ir gali sukelti ilgalaikių problemų. Tačiau vis daugiau mokslinių įrodymų rodo, jog ši nuomonė nėra teisinga. Iš tiesų bėgiojimas gali padėti išlaikyti kelius stiprius ir sveikus.
Bėgiojimas priskiriamas prie didesnio poveikio sąnariams veiklų, nes kiekvieną kartą, kai pėda paliečia žemę, kūnas sugeria smūgį, prilygstantį dviem ar trims kūno svorio kartams. Natūralu, kad daugeliui atrodo, jog ši apkrova pirmiausia tenka keliams.
Tačiau žmogaus kūnas nėra tik kaulai ir kremzlės, kurie susidėvi nuo apkrovos. Tai gyvas ir prisitaikantis mechanizmas, kuriam reikia judėjimo, kad išliktų sveikas. Kelio sąnarys yra itin stiprus ir sukurtas judėti.
Jame esanti kremzlė veikia kaip amortizatorius, kuris saugo kaulus ir užtikrina sklandų judėjimą. Kai žmogaus aktyvumas smarkiai sumažėja, pavyzdžiui, dėl ilgo gulėjimo lovoje ar imobilizacijos, kaulai bei kremzlės pradeda silpti. Todėl sąnariams reikalinga apkrova, kad jie išliktų funkcionalūs.
Tyrimai rodo, kad bėgiojimas trumpam sumažina kremzlės storį keliuose, tačiau vos po kelių valandų jis atsistato į pradinę būseną. Mokslininkai spėja, jog tai yra natūralus procesas, leidžiantis maistinėms medžiagoms patekti į kremzlę ir padedantis jai prisitaikyti bei stiprėti. Įdomu tai, kad bėgikai dažniausiai turi storesnę kelio kremzlę nei nebėgiojantys žmonės.
Nauda kaulams ir kremzlei
Be kremzlės stiprinimo, bėgiojimas taip pat gerina kaulų tankį. Dėl to sumažėja rizika susirgti osteoporoze. Yra netgi tyrimų, rodančių, kad daugiau bėgiojant galima apsisaugoti nuo osteoartrito vystymosi, nors šioje srityje dar reikia daugiau įrodymų. Visa tai leidžia manyti, kad bėgiojimas ne tik nekenkia, bet ir padeda ilgiau išsaugoti sveikus kelius.
Natūraliai kyla klausimas, ar nėra per vėlu pradėti bėgioti sulaukus garbaus amžiaus. Deja, mokslinių tyrimų šia tema dar nėra daug, tačiau kiti duomenys rodo, kad tai saugu ir veiksminga.
Viename tyrime vyresni nei 65 metų žmonės, pradėję užsiimti intensyvia šuolių treniruote, pastebėjo ne tik jėgos ir funkcionalumo pagerėjimą, bet ir tai, jog tokia veikla jiems pasirodė saugi bei maloni. Kadangi tokia treniruotė sąnarius apkrauna dar labiau nei bėgimas, galima spėti, jog pradėti bėgioti vyresniame amžiuje taip pat yra tinkamas pasirinkimas.
Žinoma, svarbu pradėti pamažu. Sąnariai ir raumenys turi priprasti prie naujo krūvio. Geriausia pradėti nuo pasivaikščiojimų derinant juos su trumpais bėgimo intervalais, o laikui bėgant didinti distanciją. Tokiu būdu kūnas spės prisitaikyti prie naujos veiklos.
Nepaisant visų privalumų, beveik pusė bėgikų kasmet patiria įvairių traumų, o kelių skausmai yra tarp dažniausių nusiskundimų. Vis dėlto didžioji dalis šių traumų yra vadinamosios per didelio krūvio traumos, kurios atsiranda dėl netinkamo krūvio paskirstymo, o ne dėl paties bėgimo. Kitaip tariant, problemos kyla tada, kai žmonės pradeda bėgioti per daug ir per greitai, nesuteikdami kūnui laiko sustiprėti.
Kaip išvengti traumų?
Norint sumažinti traumų riziką, patartina krūvį didinti palaipsniui. Rekomenduojama per savaitę distanciją didinti ne daugiau nei keliais kilometrais. Svarbu taip pat užtikrinti tinkamą mitybą. Bėgimas sudegina daug energijos, todėl reikia pakankamai angliavandenių ir baltymų, kad organizmas turėtų jėgų atsistatyti. Kalcis ir vitaminas D taip pat gali padėti apsaugoti nuo kaulų pažeidimų.
Naudinga pradžioje dalį treniruočių atlikti ant žolės, nes tai sumažina smūgį sąnariams palyginti su kietu betono paviršiumi. Tai padeda kūnui lengviau prisitaikyti prie naujų krūvių.
Bėgiojimas yra kur kas naudingesnis kelių sveikatai, nei dažnai manoma. Nors jis susijęs su traumų rizika, tinkamai pasiruošus ir atsakingai didinant krūvį, ši veikla padeda stiprinti sąnarius, gerinti kaulų tankį ir palaikyti bendrą sveikatą. Žinoma, svarbiausia klausyti savo kūno, pradėti lėtai ir palaipsniui siekti užsibrėžtų tikslų. Tokiu atveju bėgiojimas tampa puikia priemone ne tik stiprinti širdį ar deginti kalorijas, bet ir saugoti kelius ilgus metus.
