Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Kodėl kai kurie sportininkai nesensta? Mokslininkai paaiškino tokių garsenybių kaip L.Jameso ar N.Djokovičiaus ilgaamžiškumą
Sveikata ir grožis

Kodėl kai kurie sportininkai nesensta? Mokslininkai paaiškino tokių garsenybių kaip L.Jameso ar N.Djokovičiaus ilgaamžiškumą

Paskelbė Irena Petrauskienė
2025-08-25, 14:55
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Sporto pasaulyje dažniausiai vyrauja jauni atletai, greitis ir ištvermė, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau matome išimtis. Kai kurie sportininkai sulaukę keturiasdešimties ar net daugiau ne tik nepraranda savo formos, bet ir toliau demonstruoja aukščiausio lygio rezultatus. 

Novak Djokovic vis dar įveikia varžovus, kurie yra beveik perpus jaunesni, LeBron James toliau kontroliuoja NBA rungtynes, Allyson Felix 35 metų amžiaus iškovojo vienuoliktą olimpinį medalį, o Tom Brady 43 metų laimėjo „Super Bowl“, nors dauguma futbolo žaidėjų tuo metu jau seniai baigia karjerą. 

Toks ilgalaikis meistriškumas nėra tik talento ar valios rezultatas. Tai biologinių, psichologinių ir fizinių veiksnių derinys, rodantis, kad smegenis, kūną ir protą galima treniruoti taip, kad jie išliktų efektyvūs net tada, kai dauguma jaučiasi praradę savo geriausią formą.

Kaip smegenys prisitaiko prie spaudimo?

Moksliniai tyrimai rodo, kad nuolat susiduriant su įtampos kupinomis situacijomis smegenys pradeda prisitaikyti. Priekinė smegenų žievė, atsakinga už planavimą, dėmesio valdymą ir sprendimų priėmimą, tampa efektyvesnė net tada, kai spaudimas pasiekia aukščiausią tašką. 

Pavyzdžiui, tenisininkui atsidūrus ties lemiamu tašku, gerai treniruota smegenų veikla padeda išlikti ramiam ir pasirinkti teisingą sprendimą.

Tuo tarpu migdoliniai kūnai, atsakingi už grėsmės atpažinimą, gali sutrikdyti pasirodymą sukeldami paniką ar netinkamas reakcijas. Elitiniai sportininkai per daugelį metų išmoksta sušvelninti migdolinių kūnų aktyvumą ir išlaikyti aktyvią priekinę žievę, taip valdydami emocijas net ir didžiausios įtampos akimirkomis.

Smegenų ir kūno sąveikos ratas

Vienas svarbiausių elementų, padedančių prisitaikyti, yra molekulė vadinama BDNF. Ji veikia tarsi trąša smegenims, stiprina neuroplastiškumą ir padeda smegenims persitvarkyti per patirtį bei kartojimą. Tokiu būdu smegenys kuria naujus ryšius, kurie leidžia geriau valdyti emocijas, tiksliau judėti ir greičiau atsigauti po streso.

BDNF lygis didėja intensyviai sportuojant, susitelkus į užduotį bei naudojant atsigavimo priemones, tokias kaip miegas ar gilus kvėpavimas. Pavyzdžiui, Djokovic po pralaimėto seto dažnai trumpam sustoja, giliai kvėpuoja ir taip ne tik nuramina nervus, bet ir atstato dėmesį. Tokia praktika leidžia jam greičiau atsigauti nei varžovams.

Smegenų persitvarkymas ir atsparumas

Nuolat dalyvaujant intensyviose varžybose smegenys persitvarko taip, kad gebėtų geriau reaguoti į spaudimą. Tai padidina BDNF lygį, palaiko priekinės žievės veiklą ir sumažina migdolinių kūnų per didelį aktyvumą. Šis procesas vadinamas pažintine atsarga ir alostaze, tai organizmo gebėjimas išlikti stabiliai veikiančiam kintančiomis sąlygomis.

Svarbiausia tai, kad tokie pokyčiai nėra vien elitinių atletų privilegija. Tyrimai suaugusiųjų grupėse parodė, jog reguliari fizinė veikla, ypač derinanti judėjimą su koordinacijos užduotimis, padeda smegenims prisitaikyti prie naujų iššūkių, mažina streso poveikį ir ilgainiui išsaugo dėmesio bei planavimo gebėjimus.

Elitiniai sportininkai supranta, kad atsigavimas yra toks pat svarbus kaip treniruotės. Po intensyvaus krūvio jie dažnai renkasi aktyvų poilsį, tai važiavimą dviračiu ar lengvą plaukiojimą, kad nervų sistema palaipsniui nurimtų. 

Tikrasis atstatymas vyksta miegant, nes miego metu stiprinami neuronų ryšiai, kurie buvo apkrauti treniruotės ar varžybų metu.

Pamokos už sporto ribų

Šios įžvalgos tinka ne tik sportininkams. Gebėjimas susitelkti ir veikti spaudimo sąlygomis yra įgūdis, kurį galima ugdyti. Nesvarbu, ar žmogus keičia karjerą, prižiūri artimuosius, ar tiesiog nori išlikti aštresnis sparčiai kintančiame pasaulyje, principai yra tie patys. Reikia iššūkių, gebėjimo valdyti stresą ir laiko atsigauti.

Nors greitis ir fizinė galia su amžiumi mažėja, daugelis įgūdžių, tokių kaip sprendimų priėmimas ar strateginis mąstymas, laikui bėgant net stiprėja. Patirtis leidžia greičiau atpažinti situacijas ir priimti tinkamus sprendimus su mažesnėmis pastangomis.

Žmogaus kūnas ir smegenys sukurti prisitaikyti. Reguliarus judėjimas, naujų įgūdžių mokymasis, sąmoningas kvėpavimas ir kokybiškas poilsis sukuria sąlygas ilgalaikei sėkmei. Todėl net ir sulaukus vyresnio amžiaus galima pasiekti aukštą lygį, tai tiek sporte, tiek gyvenime.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėIrena Petrauskienė
Esu Irena, patyrusi kainų ir finansų analitikė. Turiu nemenką žinių bagažą bei patirtį finansų rinkoje. Mano aistra – domėtis, suprasti ir analizuoti rinkos tendencijas, kad galėčiau padėti žmonėms priimti protingus finansinius sprendimus. Nuolat tobulinu savo žinias, seku naujausias tendencijas ir technologijas, kad siekdama teikti aktualią ir naudingą informaciją savo skaitytojams
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Įdomybės

Dienos horoskopas antradieniui: kai kuriems prasideda naujas etapas meilėje ir darbe, ar tarp jų jūs?

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-03
Lietuva

Koalicinė taryba renkasi trečiadienį: darbotvarkėje pavasario sesija ir itin jautrus poligono klausimas

2026-03-03
Lietuva

Po pokalbio su premjere Cesiulis pareiškė, kad bendras darbas su Žemaitaičiu yra neįmanomas

2026-03-03
Sodas ir daržas

Paprasta naminė trąša: tirpalas, kuris padeda mėlynėms augti stipresnėms ir derėti gausiau

Karolina Vasiliauskaitė
2026-03-03
Sveikata ir grožis

Užmaršumas ar liga? Šie kasdieniai sunkumai gali išduoti prasidedančią demenciją

Irena Petrauskienė
2026-03-03
Technologijos

Pentagono ultimatumas sulaukė pasipriešinimo, „Anthropic“ gina savo saugumo standartus

2026-03-02

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Žmonės

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?