Kiekvienas turbūt bent kartą yra patyręs tą nemalonų jausmą, kai mėgstama suknelė ar marškiniai iš skalbimo mašinos išlenda sumažėję. Dažniausiai tai atrodo nesąžininga, ypač jei buvai tikras, kad laikeisi visų priežiūros instrukcijų. Deja, kai kurios medžiagos yra tiesiog labiau linkusios trauktis nei kitos.
Suprasti, kodėl taip nutinka, padeda tekstilės mokslas, kuris atskleidžia ne tik priežastis, bet ir galimybę išgelbėti drabužį po tokios nelaimės. Norint suvokti, kodėl audiniai traukiasi, reikia pažvelgti į jų sandarą. Tokios medžiagos kaip medvilnė ar linas yra gaminamos iš augalinių pluoštų.
Natūralioje būsenoje jie būna netaisyklingi ir susiraukšlėję, sudaryti iš milijonų celiuliozės grandinių, kurios yra susisukusios. Tekstilės gamybos metu pluoštai yra tempiami, sukami ir ištiesinami, kad susidarytų tvarkingi, lygūs siūlai. Cheminiu lygmeniu juos sutvirtina vandeniliniai ryšiai, kurie suteikia stiprumo ir vienodumo.
Kai šie siūlai vėliau yra audžiami ar mezgami, pluoštai įtempiami ir užfiksuojami vienas šalia kito. Tačiau jie išsaugo savotišką atmintį. Susidūrus su šiluma, drėgme ar judesiu, kaip tai nutinka skalbiant, pluoštai atsipalaiduoja ir grįžta į savo pirminę susiraukšlėjusią formą. Būtent dėl to kai kurie audiniai taip lengvai glamžosi ar susitraukia.
Kaip skalbimas veikia medžiagą
Karštas vanduo skalbimo metu suteikia pluoštams daugiau energijos, todėl jie pradeda vibruoti, o tai ardo vandenilinius ryšius. Audimo būdas taip pat daro įtaką, tai laisvai megztos medžiagos turi daugiau kilpų ir tarpų, todėl lengviau susitraukia. Tvirtai išausti audiniai yra atsparesni, nes gijos labiau prigludusios viena prie kitos.
Celiuliozė yra hidrofiliška, todėl traukia vandenį. Molekulės patenka į pluošto vidų, jį išpučia ir padaro lankstesnį. Kai prie to prisideda dar ir skalbimo mašinos sukimas bei judesys, pluoštai grįžta į pradinę būseną, o drabužis sumažėja.
Kodėl traukiasi ne tik medvilnė
Susitraukti gali ne tik augalinės kilmės pluoštai. Vilna yra gyvulinės kilmės pluoštas, sudarytas iš keratino baltymų. Jo paviršių dengia smulkios žvynelės. Plaunant jos atsiveria ir susikabina tarpusavyje, sukeldamos vadinamąjį veltinio efektą. Audinys tampa tankesnis ir mažesnis.
Sintetiniai pluoštai, tokie kaip poliesteris ar nailonas, paprastai yra atsparesni, nes jų struktūra yra labiau kristalinė. Ji veikia kaip vidinis karkasas, neleidžiantis pluoštui susitraukti. Tekstilės inžinieriai taip pat kuria mišrius audinius, jungiančius natūralius ir sintetinius pluoštus, kad būtų pasiektas optimalus atsparumas.
Kaip sumažinti riziką
Norint išvengti susitraukimo, geriausia rinktis šaltą vandenį, mažiausią gręžimo greitį ir švelniausią skalbimo režimą. Ypač tai svarbu medvilnei ir viskozei. Drabužių etiketės ne visada paaiškina, kokią įtaką turi gręžimas ar stipresnis sukimas, todėl patikimiausia rinktis švelnią programą.
Jeigu nelaimė visgi įvyko, yra paprastas būdas atkurti bent dalį prarasto dydžio. Reikia švelniai pamerkti drabužį į drungną vandenį su trupučiu plaukų kondicionieriaus ar kūdikių šampūno. Tada atsargiai patempti audinį atgal į formą ir džiovinti jį gulsčiai arba šiek tiek įtemptą, pavyzdžiui, pritvirtinus prie džiovyklės grotelių.
Techninės medžiagos
Šio metodo veiksmingumas slypi tame, kad kondicionieriuje esančios cheminės medžiagos laikinai suteikia pluoštui lankstumo. Taip audinį galima pamažu patempti ir grąžinti į buvusią formą. Žinoma, labai stipriai susitraukusių drabužių atkurti visiškai nepavyks, bet dažnai įmanoma bent dalinai grąžinti dydį, kad drabužis vėl būtų tinkamas dėvėti.
Drabužių susitraukimas nėra tik nemaloni buities smulkmena, tai procesas, kurį lemia sudėtinga pluoštų fizika ir chemija. Supratus, kaip veikia skirtingos medžiagos, galima ne tik apsaugoti mėgstamus rūbus nuo sugadinimo, bet ir kartais juos išgelbėti. Tai dar kartą parodo, kad net kasdieniai reiškiniai turi savo mokslinį paaiškinimą, o paprastos žinios gali padėti prailginti drabužių gyvenimą.
