Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Šokiruojanti statistika: taikūs gyvūnai kasmet nusineša daugiau gyvybių nei bet kuris plėšrūnas
Pasaulis

Šokiruojanti statistika: taikūs gyvūnai kasmet nusineša daugiau gyvybių nei bet kuris plėšrūnas

Paskelbė Karolis Vaickus
2025-08-23, 14:55
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Australija pasaulyje garsėja kaip šalis, kurioje gyvena daugybė pavojingų padarų. Ten sutinkami trys patys nuodingiausi gyvatės tipai pasaulyje, tarp jų ir kelios rūšys, patenkančios į dešimtuką.

Čia taip pat aptinkamas vienas pavojingiausių vorų, tai australinis tunelinis voras, krokodilai, pavojingos aštuonkojų rūšys ir ryklių gausa. Išgirdus tokią gyvūnijos įvairovę, dažnas pagalvoja, kad būtent šie plėšrūnai kelia didžiausią grėsmę žmonėms. 

Tačiau per du dešimtmečius atlikta analizė atskleidė netikėtą faktą. Nuo 2001 iki 2021 metų daugiausia žmonių gyvybių Australijoje nusinešė ne gyvatės, ne vorai ir ne ryklių atakos, o iš pirmo žvilgsnio taikūs arkliai. Nacionalinė Australijos ir Naujosios Zelandijos koronerio duomenų sistema pateikė statistinius duomenis apie gyvūnų sukeltus mirtingumo atvejus. 

Iš viso per dvidešimt metų buvo užfiksuota 713 gyvūnų sukeltų mirčių. Trečdalis jų, tai 222 atvejai buvo susiję su arkliais. Didžioji dauguma šių tragedijų įvyko dėl kritimų nuo arklio, o tai sudarė beveik šešiasdešimt procentų visų nelaimių. Tokia statistika reiškia, kad arkliai nusinešė daugiau gyvybių nei visos Australijos nuodingosios gyvatės ir vorai kartu sudėjus.

Kiti netikėti pavojai

Antroje vietoje pagal žmonių mirčių skaičių atsidūrė galvijai. Jie sukėlė devyniasdešimt dvi nelaimes, beveik pusė jų įvyko per eismo įvykius, kai keliuose pasitaikė karvių. Trečioje vietoje atsidūrė šunys, nuo kurių nukentėjo aštuoniasdešimt du žmonės. Šunų sukeltos mirtys buvo įvairios, tai nuo pavojingų įkandimų iki nelaimingų atsitikimų paslydus ar pargriuvus. 

Ketvirtoje vietoje sąraše įrašyti kengūros, kurios tapo penkiasdešimt trijų žmonių žūties priežastimi. Visi šie atvejai buvo susiję su automobilių susidūrimais keliuose. Tik po jų seka gyvatės, kurios sukėlė penkiasdešimt mirtinų įkandimų. Toliau eina bitės, kurių įgėlimai sukėlė keturiasdešimt penkis mirtinus anafilaksinio šoko atvejus. 

Rykliai per dvidešimt metų nusinešė trisdešimt devynias gyvybes, o krokodilai vos dvidešimt penkias. Įdomu tai, kad per visą šį laikotarpį neužfiksuota nė vienos mirties nuo vorų įkandimo. Šį pasiekimą lėmė dar 1981 metais pradėta naudoti veiksminga priešnuodžių terapija, kuri praktiškai eliminavo tokio pobūdžio nelaimes.

Kodėl arkliai kelia didžiausią pavojų

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pavojingiausi turėtų būti laukiniai gyvūnai, gyvenantys atokiose Australijos dykumose, miškuose ar vandenynuose. Tačiau realybė yra visiškai kitokia. Didžiausią pavojų žmonėms kelia būtent tie gyvūnai, su kuriais žmonės dažnai turi kasdienį kontaktą. 

Arklių auginimas, sportas, jojimas ar net ūkinė veikla sukuria daugybę situacijų, kuriose rizika susižeisti ar žūti tampa labai reali. Kiekvienas kritimas nuo arklio gali būti mirtinas, ypač kai žirgai naudojami sporto varžybose ar treniruotėse. 

Nors iš pirmo žvilgsnio arkliai atrodo taikūs ir ramūs, jie yra dideli, stiprūs gyvūnai, galintys nesunkiai sužeisti žmogų tiek dėl nelaimingo atsitikimo, tiek dėl netikėto judesio.

Netikėti statistikos pamokymai

Ataskaitoje pateikti duomenys aiškiai parodo, kad dažnai mūsų baimės neatitinka realybės. Daugelis žmonių vengia Australijos dėl baimės sutikti nuodingą gyvatę, krokodilą ar ryklį. Tačiau tikroji rizika dažniausiai kyla iš gyvūnų, su kuriais bendraujama nuolat ir kurie laikomi visai nepavojingais.

Galvijų, šunų ir arklių sukelti incidentai primena, kad žmogaus santykis su gyvūnais yra sudėtingas. Net ir tie, kuriuos laikome artimais draugais ar pagalbininkais, gali tapti nelaimių priežastimi. Tai ypač pasakytina apie šalis, kuriose gyvulininkystė ir jojimo tradicijos užima svarbią vietą kultūroje bei ekonomikoje.

Australijos iššūkiai

Australija ir toliau išliks šalimi, garsėjančia pavojingais gyvūnais. Tačiau šiuolaikinė statistika leidžia pažvelgti į realų pavojų iš kitos pusės. Nuodingos gyvatės, krokodilai ar ryklių išpuoliai kelia baimę, bet daugiausia gyvybių nusineša visai kitas gyvūnas. 

Arklys, kuris šimtmečius lydėjo žmogų kaip pagalbininkas ir draugas, šiuolaikinėje Australijoje yra didžiausias grėsmės šaltinis. Tai netikėtas, bet kartu labai aiškus priminimas, kad pavojai gali slypėti visai šalia mūsų.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

A serene woman sleeps comfortably in bed, surrounded by soft white linens in a sunlit room.
Lietuva

Tėvai ir mokiniai absoliučiame šoke: svarstoma tvarka, kuri gali visiškai pakeisti jūsų ryto rutiną

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-28
black DJI Mavi quadcopter near body of water
Technologijos

„Kiauras dangus“ tampa vis dažniau kartojama fraze: Žukas užsimena, kur slypi tikroji problema ir kas už tai atsakingas

2026-03-28
Maistas

Laukiniai laiškiniai česnakai: išskirtinis nemokamas pavasario prieskonis jūsų virtuvei

Edita Gavelienė
2026-03-28
Automobiliai

„Afeela 1“ startas artėja: sužinokite, ką gali pasiūlyti „Sony Honda Mobility“ elektromobilis

Arnas Pociūnas
2026-03-28
Mokslas

Žarnyno sveikata ir kognityvinės funkcijos: sužinokite, ką atskleidė nauja analizė

Karolis Vaickus
2026-03-28
Petras Gražulis. ELTA / Julius Kalinskas
Įdomybės

Ar riba peržengta: advokato pareiškimas apie Gražulio pasisakymus prieš homoseksualius asmenis stebina visus

2026-03-28

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up