Tarptautinėje erdvėje kilo didžiulis pasipiktinimas po to, kai buvęs Slovakijos vyriausybės narys viešai pareiškė, jog Aliaska vis dar priklauso Rusijai. Šiuos žodžius ištarė žinomas teisininkas ir buvęs Slovakijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Štefanas Harabinas.
Jo pasisakymas ne tik šokiravo žurnalistus, bet ir sulaukė aštrios kritikos, nes ši teorija sutampa su Kremliaus skleidžiama propaganda. Harabinas, kuris anksčiau ėjo vicepremjero ir teisingumo ministro pareigas, interviu metu teigė, kad Aliaska buvo parduota Jungtinėms Valstijoms dar XIX amžiuje, tačiau už ją esą iki šiol nebuvo sumokėta.
Pasak jo, 1866 metais pasirašyta sutartis iki šiol nėra įvykdyta. Tokia versija socialiniuose tinkluose pasklido žaibiškai, tačiau greitai buvo paneigta kaip visiška netiesa. Dauguma Europos žiniasklaidos pabrėžė, kad tokie teiginiai yra seniai žinoma sąmokslo teorija.
O jos ištakos siekia dar 2000 metus ir kurią ne kartą naudojo Rusijos propagandiniai šaltiniai. Vis dėlto, kad šią idėją atkartotų aukšto rango buvęs Slovakijos pareigūnas, sukėlė nemenką skandalą.
Teiginiai apie „rusišką Aliaską“
Savo pasisakymą Harabinas išsakė televizijos stoties TVV eteryje, komentuodamas neseniai vykusį viršūnių susitikimą Aliaskoje, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas. Politikas tiesiogiai pareiškė, kad Aliaska tebėra Rusijos teritorija, nes sutarties metu sumokėti pinigai niekada nepasiekė Rusijos.
Pasak Harabino, Aleksandras II, caras, panaikinęs baudžiavą Rusijoje, sudarė susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau gauti pinigai esą buvo prarasti. Jis rėmėsi archyvų medžiaga, kuri, anot jo, atskleidė, kad mokėjimas nebuvo atliktas iki šiol.
Tokie žodžiai iš buvusio aukšto Slovakijos pareigūno sukėlė didžiulę audrą, nes jie itin glaudžiai atitinka oficialią Kremliaus propagandą, kuria bandoma teisinti teritorines pretenzijas.
Žurnalistų reakcija ir faktų patikra
Centrinės Europos žiniasklaida greitai sureagavo į šiuos teiginius. Čekijos „Deník“ publikacijoje buvo rašoma, jog Harabino pasisakymas yra visiška nesąmonė, paremta seniai paneigta teorija.
Žurnalistai priminė, jog Aliaska buvo parduota Jungtinėms Valstijoms už 7,2 milijono dolerių auksu. Pagal sąmokslo teoriją, šis auksas niekada nepasiekė Sankt Peterburgo, nes laivas, kuris turėjo jį gabenti, neva nuskendo Baltijos jūroje. Tačiau istoriniai šaltiniai aiškiai rodo, kad mokėjimas įvyko ir auksas pasiekė Rusijos imperiją.
Ši teorija kartojama jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau rimti įrodymai ją visiškai paneigia. Pirmą kartą ji išpopuliarėjo po Krymo aneksijos 2014 metais, kai Rusijai prireikė naujų propagandinių pasakojimų, legitimuojančių jos veiksmus tarptautinėje arenoje.
Politinis fonas Slovakijoje
Štefanas Harabinas ilgą laiką buvo siejamas su prorusiškomis pažiūromis. Jis priklausė Robertui Ficui artimai politinei aplinkai, kurią kritikai ne kartą vadino draugiška Maskvai. Be to, Harabinas nesėkmingai kandidatuodavo į Slovakijos prezidentus, o savo pasisakymuose dažnai kritikuodavo Vakarų institucijas.
Jo pareiškimas apie Aliaską laikomas dar vienu ženklu, jog dalis Slovakijos politikų vis dar palaiko Kremliaus naratyvus, nepaisant karo Ukrainoje ir aiškios tarptautinės bendruomenės pozicijos.
Kodėl ši teorija vis iškyla?
Propagandinė versija apie tariamai nesumokėtą skolą už Aliaską yra patraukli tiems, kas ieško istorinių argumentų Rusijos geopolitinėms pretenzijoms pateisinti. Ji leidžia Maskvai kurti naratyvą, kad dalis jos teritorijų buvo „neteisėtai atimtos“.
Tačiau istoriniai faktai yra neginčijami. JAV oficialiai perėmė Aliaską 1867 metais, sumokėjusi sutartą sumą. Dokumentai aiškiai liudija, kad Rusijos imperija gavo auksą, o jį lydėjęs transportas saugiai pasiekė Sankt Peterburgą. Todėl kalbos apie tariamą skolą yra visiškai nepagrįstos.
Tarptautinės reakcijos
Šis incidentas sukėlė pasipiktinimą ne tik žurnalistų, bet ir politikų tarpe. Tarptautiniai apžvalgininkai pabrėžia, kad tokie pareiškimai, net jei jie išsakomi buvusių politikų, silpnina pasitikėjimą Slovakijos institucijomis ir suteikia papildomą pagrindą Kremliaus propagandai.
Užsienio ekspertai pažymi, kad tokie komentarai yra pavojingi, nes gali skatinti visuomenėje klaidingas interpretacijas apie istorinius įvykius ir sudaryti dirvą dezinformacijos kampanijoms. Buvusio Slovakijos vicepremjero žodžiai apie tariamai „rusišką Aliaską“ buvo įvertinti kaip absurdiški ir pavojingi.
Nors tai tėra dar viena sąmokslo teorija, ji parodo, kaip lengvai istorija gali būti iškraipoma politiniais tikslais. Jūs galite būti tikri, kad ši istorija dar ilgai bus aptarinėjama tarptautinėje žiniasklaidoje, nes ji atskleidžia, kaip propaganda naudojasi klaidingais pasakojimais, siekdama įteigti abejones dėl akivaizdžių faktų.
