Kinija ruošiasi įvykiui, kuris, pasak daugelio analitikų, gali tapti lūžio tašku jos karinių technologijų raidoje. Rugsėjo trečiąją, minint 80 metų sukaktį nuo pergalės prieš Japoniją, Pekine bus surengta įspūdinga karinė paroda. Šio renginio metu šalies kariuomenė pristatys ne tik naujos kartos šarvuotąją techniką ir povandeninius dronus, bet ir įspūdingą oro bepilotės technikos arsenalą.
Bus pademonstruoti bent penki skirtingi bepiločių modeliai, vadinami lojalių sparnų sistemomis, kurių tikslas yra remti pilotuojamus naikintuvus įvairiose operacijose. Toks mastas nebuvo matytas daugelį metų, o tai liudija, kokiu greičiu modernizuojama Kinijos kariuomenė. Ypač daug dėmesio pritrauks bepiločiai orlaiviai, skirti veikti kartu su naikintuvais.
Vienas iš pristatomų modelių primena „FH-97“, kuris savo ruožtu buvo sukurtas pagal amerikietišką „XQ-58A Valkyrie“ pavyzdį. Tai parodo, kaip technologijos sklinda tarp skirtingų valstybių. Kiti du projektai išsiskiria beuodege konstrukcija ir modifikuotais delta formos sparnais.
Šie aparatai yra didesni už ankstesnius variantus, o tai reiškia platesnį veikimo nuotolį ir daugiau galimybių. Skiriasi ir jų aerodinaminiai sprendimai, tai vienas dronas turi viršutinį oro įsiurbimo kanalą, kiti remiasi modernesniais sprendimais, rodančiais nuoseklų technologinį progresą.
Naujas požiūris į oro kovą
Svarbiausias Kinijos planas yra paversti dvivietę nematomojo naikintuvo „J-20S“ versiją oro vadavietės centru, iš kurio būtų kontroliuojami dronų spiečiai. Oficiali medžiaga jau rodo šį naikintuvą veikiant kartu su „GJ-11“ dronais, turinčiais sumažintą radarų matomumą. Sistemą papildys ankstyvojo perspėjimo orlaiviai „KJ-500“ bei strateginiai bombonešiai „H-6“. Pastarieji gebės paleisti ištisas bepiločių grupes tiesiog skrydžio metu.
Toks užduočių paskirstymas leistų vienam pilotui koordinuoti visą flotilę ir valdyti įvairias operacijas nuo žvalgybos ar elektroninės kovos iki tiesioginių oro mūšių ir smūgių į taikinius ant žemės.
Nors visa tai skamba futuristiškai, nereikia pamiršti, kad tokios sudėtingos sistemos diegimas visuomet susiduria su kliūtimis. Kinijos karinių paradų istorija rodo, jog dalis pristatytų įrenginių kartais tėra maketai ar dar nebaigti prototipai. Vis dėlto ne viskas lieka tik demonstracija. Pavyzdžiui, anksčiau parodytas „GJ-11“ dronas ilgainiui tapo realia kariuomenės technikos dalimi. Tai leidžia manyti, kad bent dalis šių metų naujienų taip pat bus pritaikytos praktikoje.
Signalas pasauliui
Paradu Kinija siekia parodyti ne tik savo technologinius pasiekimus, bet ir siunčia aiškią žinią tarptautinei bendruomenei. Ypač tai svarbu turint omenyje įtampą dėl Taivano ir ginčus Pietų Kinijos jūroje. Investicijos į bepiločių sistemų kūrimą yra tokio masto, kokio kitos šalys kol kas neprilygsta. Rugsėjo trečiosios renginys taps proga parodyti, kad Kinija ne tik pavijo technologinius lyderius, bet kai kuriose srityse, pavyzdžiui, povandeninių dronų ar autonominių platformų bendradarbiavimo, gali net bandyti perimti iniciatyvą.
Artėjantis renginys taps istorine akimirka Kinijos karinės pramonės raidai. Demonstruojamas technologijų arsenalas rodo, kad šalis siekia ne tik apsiginti, bet ir įgyti pranašumą ateities konfliktuose. Nors dalis projektų dar gali būti tik pradinėje stadijoje, akivaizdu, jog Kinija žengia sparčius žingsnius link modernios ir įvairiapusės kariuomenės, kurioje svarbų vaidmenį atliks bepilotės sistemos. Ši kryptis neabejotinai turės įtakos pasaulinei gynybos pusiausvyrai ir parodys, kokia kryptimi judės ateities karinės technologijos.

