Vištienos file dažnai atrodo kaip saugiausias pasirinkimas. Ji nebrangi, greitai paruošiama, dera su bet kokiu garnyru, ir net vaikai jos neatsisako. Atrodo, viskas puiku. Bet ar tikrai?
Retas susimąsto, kad ši, iš pažiūros nekalta mėsa, dažnai yra viena iš didžiausių rizikos šaltinių virtuvėje. Ir problema nėra vien keptuvėje ar šakutėje. Problema prasideda tada, kai iš šaldiklio ištrauktas produktas atsiduria ant stalo. O nuo to, kaip elgiesi toliau, priklauso ne tik skonis, bet ir sveikata.
Šaldyta vištiena nėra sterilus produktas. Ji gali atrodyti šviežiai užšaldyta, gerai supakuota, be jokio kvapo. Tačiau viduje gali tūnoti tai, ko plika akimi nematysi. O kai bakterijos atgyja, jos veikia greitai.
Ką vištienoje randa tyrėjai?
Maisto saugos tyrimai rodo, kad šaldytoje vištienoje dažnai aptinkamos salmonelės, kampilobakterijos ir kiti patogenai. Tokie mikroorganizmai sukelia skrandžio ir žarnyno infekcijas, kurios ne visada praeina per kelias dienas. Kai kada baigiasi dehidratacija, ilgu gydymu ar net ligoninės lova.
Šie mikroorganizmai nebūtinai pavojingi kiekvienam, bet riziką jie kelia visiems. Ypač jautresniems vaikams, senjorams ar susilpnėjusio imuniteto žmonėms. Todėl tai, kaip elgiesi su vištienos file virtuvėje, tampa labai svarbu.
Didžiausios klaidos, kurios padaro problemą
Pirmoji klaida yra atitirpinimas ant stalo. Taip daro dauguma. Vištiena paliekama kambario temperatūroje, kad atitirptų greičiau. Tuo metu ji tampa bakterijų dauginimosi vieta. Saugu tik tada, kai ji atitirpsta šaldytuve, palaipsniui, per kelias valandas ar per naktį.
Antroji klaida – nepakankamas iškepimas. Išorė apskrudusi, vidus dar rausvas. Tai ne tik skonio reikalas, jei mėsa viduje nepasiekia bent septyniasdešimt keturių laipsnių, bakterijos išlieka gyvos.
Trečioji klaida – paviršiai ir įrankiai. Jei ta pačia lentele pjaustai tiek žalią vištieną, tiek daržoves, atsiranda kryžminė tarša. O jei lentelė plastikinė ir sena, bakterijos gali likti net po plovimo. Tai ypač svarbu ruošiant maistą visai šeimai.
Ką rodo naujaisi duomenys?
Europos tyrimų rezultatai aiškūs: apie trisdešimt iki keturiasdešimt procentų šaldytos vištienos pavyzdžių turi patogeninių bakterijų. Tai reiškia, kad beveik kas trečia pakuotė gali kelti riziką, jei ją ruoši neteisingai.
Ir užtenka vieno karto. Kiti tyrimai rodo, kad dalis bakterijų tampa atsparios antibiotikams. Jeigu tokia vištiena sukels infekciją, gydymas gali būti sudėtingas. Tai nėra dažnas atvejis, bet kai nutinka – pasekmės rimtos.
Ar dabar reikia bijoti vištienos?
Tikrai ne, bet reikia ją ruošti protingai. Vištiena išlieka puikus baltymų šaltinis: ji gali būti sveika ir skani, jei žinai, kaip su ja elgtis. Svarbiausia yra trys žingsniai: teisingas atitirpinimas, pakankamas kepimas, švari aplinka.
Rankų plovimas, atskiri peiliai, lentelės ir nepaliktas maistas ant stalo yra maži žingsniai, bet jie saugo tavo šeimą nuo nereikalingų ligų. Tai virtuvės higiena, kurią verta paversti įpročiu.
Valgyti turime visi. Gaminti taip pat, bet tai nereiškia, kad ruošiant vakarienę turi būti nuolat įsitempęs. Viskas, ko reikia yra žinojimas, ką darai. Maisto sauga nėra panika, tai tik supratimas. Kai kitą kartą trauksi file iš šaldiklio, prisimink ne tai, ką sako receptas, o tai, kaip tavo veiksmai virtuvėje gali nulemti visos dienos baigtį. Ne iš baimės, o iš pagarbos sau ir kitiems.
