Automobilių technologinis progresas dažnai skirstomas į dvi kryptis: priverstinį ir natūralų. Priverstinį progresą paprastai lemia įstatymų leidėjai – jų iniciatyva šiandien automobiliuose privalo būti oro pagalvės, saugos diržai, automatinės stabdymo sistemos bei kitos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti žūčių ir nelaimingų atsitikimų keliuose riziką.
Būtent dėl šios priežasties pačios pažangiausios saugumo sistemos diegiamos į plataus spektro automobilius: nuo kasdienai skirtų biudžetinių modelių iki itin brangių sportinių superautomobilių.
Tuo metu natūralų technologinį progresą diktuoja patys pirkėjai – žmonės, kurie automobilius renkasi vadovaudamiesi savo poreikiais, o ne įstatymų leidėjų rekomendacijomis ar nepasiekiamomis svajonėmis. Šių dviejų skirtingų požiūrių derinį atspindi tiek nustatyti Europos Sąjungos tikslai, tiek ir automobilių pirkėjų elgsena.
Hibridai dominuoja tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje
Teoriškai europiečiai šiandien turėtų noriai persėsti į elektromobilius ir pripažinti jų pranašumus, tačiau statistika rodo priešingą tendenciją. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, šiuo metu didžiausią naujų automobilių rinkos dalį Senajame žemyne užima hibridiniai modeliai.
Jeigu visą Europos naujų automobilių rinką įsivaizduotume kaip didžiulį pyragą, net 35,1 proc. jo 2025-ųjų pirmąjį pusmetį atiteko hibridiniams automobiliams. Tuo metu elektromobiliai sudarė daugiau nei dvigubai mažesnę dalį – 15,4 proc.
Lietuvoje šis atotrūkis dar ryškesnis. Hibridiniai modeliai sudaro net 50,3 proc. visų naujų automobilių, o elektromobiliai – vos 5,4 proc. Panaši situacija ir Estijoje bei Lenkijoje: ten hibridai užima atitinkamai 53,3 proc. ir 49,7 proc. rinkos, o elektromobiliai – atitinkamai 7,7 proc. ir 4,4 proc.
Tokią vairuotojų elgseną, kai pirmenybė teikiama hibridiniams, o ne elektriniams modeliams, automobilių gamintojai vertina kaip aiškų rinkos signalą. Pasak „Lietuvos metų automobilio“ komisijos nario Žilvino Pekarsko, sprendimas kurti automobilius, galinčius važiuoti tiek benzinu, tiek elektra, yra natūrali reakcija į besikeičiančius vartotojų lūkesčius.
„Daugelis gamintojų, dar visai neseniai deklaravusių, kad visiškai pereis prie elektromobilių, dabar vis daugiau dėmesio skiria hibridams. Jiems taikoma speciali kainodara, tobulinami švelnieji, tradiciniai ir iš tinklo įkraunami hibridai. Pastarieji šiandien viena įkrova gali nuvažiuoti iki 200 kilometrų, nors prieš keletą metų norma buvo laikoma vos 50 kilometrų“, – pažymi automobilių rinkos ekspertas.
Dauguma vadovaujasi racionalumu
Viešojoje erdvėje diskutuojant apie elektromobilius nuolat pabrėžiami jų pranašumai, tačiau nemažai vairuotojų vis dar žvalgosi į hibridinius modelius kaip į racionalesnį pasirinkimą. Pasak Ž. Pekarsko, tai lemia ne tik techninės savybės, bet ir kasdienio naudojimo patogumas.
„Daugeliui vairuotojų, atsižvelgiant į jų gyvenimo būdą, grynieji elektromobiliai tiesiog netinka. Ne vienas jų nori be sustojimo įveikti atstumą nuo Vilniaus iki Palangos ir sako, kad elektromobilį rinksis tik tada, kai šis bet kokiomis oro sąlygomis ir bet kokiu greičiu nuvažiuos 400 kilometrų. Todėl hibridiniai automobiliai tokiems žmonėms tampa labai tinkamu sprendimu“, – teigia automobilių žinovas.
Visgi jis pažymi, kad dabartinė hibridų dominavimo tendencija yra kiek perdėta. Anot Ž. Pekarsko, infrastruktūra keičiasi itin sparčiai, ypač prie pagrindinių šalies transporto arterijų.
„Įkrovimo stotelių tinklas Lietuvoje plečiasi kiekvieną savaitę. Ypač daugėja greitojo įkrovimo punktų šalia pagrindinių magistralių. Netgi elektromobilių varžybos parodė, kad visose Baltijos šalyse stotelių trūkumo pagrindiniuose keliuose ar miestuose nebėra“, – pastebi jis.
Nepaisant to, ekspertas pripažįsta, kad elektromobilio naudojimas vis dar kelia iššūkių daugiabučių gyventojams, kurie neturi galimybės patogiai įkrauti automobilio namuose. Dėl to hibridinių modelių populiarumas išlieka stiprus.
„Norintiems važiuoti tvariau, hibridai yra gera alternatyva. Ypač jei daug laiko praleidžiama mieste – spūstyse dažniausiai judama elektra, o greitkeliuose įsijungia benzininis variklis“, – pabrėžia Ž. Pekarskas, norėdamas atkreipti dėmesį į šių automobilių universalumą.
Gamintojai žada hibridinių automobilių antplūdį
Siekiant atliepti vairuotojų poreikius, automobilių gamintojai – tiek mažieji, tiek didieji – imasi kruopščiai pamatuotų, o kartais ir skubotų sprendimų, leidžiančių išnaudoti augantį hibridinių automobilių populiarumą.
Vienas tokių pavyzdžių – Japonijos automobilių gamintoja „Honda“, paskelbusi apie sprendimą beveik trečdaliu sumažinti investicijas į elektromobilius ir per artimiausius kelerius metus pristatyti daugiau hibridinių modelių.
„Volkswagen“ grupė, iki šiol apsiribojusi tik švelniųjų arba iš tinklo įkraunamųjų hibridų gamyba, planuoja pristatyti ir modelius su tradicine hibridine pavara.
Panašia kryptimi žengia ne tik gerai žinomi, svarbiausiose pasaulio rinkose įsitvirtinę vardai, bet ir gamintojai, kurie kiekvieną investiciją planuoja ypač atsakingai.
Štai Pietų Korėjos gamintoja „KGM Mobility“ (buvusi „SsangYong“) taip pat plečia hibridinių modelių gamą ir iki 2030 m. planuoja pristatyti septynis naujus modelius, kurių dauguma bus aprūpinti hibridinėmis jėgainėmis.
Įdomu tai, kad gamintojas šiuos automobilius apibūdina kaip „elektromobilius, kurių nereikia įkrauti“. Anot jų, toks sprendimas padės vairuotojams sklandžiau pereiti nuo tradicinių automobilių prie elektrinių alternatyvų ir taps savotišku tiltu tarp laiko patikrintos ir dar tik įsitvirtinančios technologijos.
