Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad Amazonija, didžiausias tropinis miškas pasaulyje, per artimiausią šimtmetį gali pasiekti kritinę ribą. Tai reikštų negrįžtamus pokyčius, kurie turėtų didžiulę įtaką ne tik Pietų Amerikos gyventojams, augalijai ir gyvūnijai, bet ir viso pasaulio klimatui. Šis regionas, vadinamas Žemės plaučiais, atlieka lemiamą vaidmenį sugeriant anglies dioksidą ir reguliuojant oro drėgmę bei kritulių pasiskirstymą.
Amazonija driekiasi daugiau nei septynių milijonų kvadratinių kilometrų plote, iš kurių apie penki milijonai yra tropiniai miškai. Tai sudaro daugiau nei pusę visų pasaulio atogrąžų miškų ir yra vienas turtingiausių biologinės įvairovės regionų. Čia gyvena milijonai augalų, gyvūnų ir vabzdžių rūšių, iš kurių daugelis neegzistuoja niekur kitur.
Tačiau pastaraisiais metais kraštovaizdis keičiasi dėl vis dažnesnių sausrų, gaisrų, miškų kirtimo ir klimato kaitos poveikio miškai praranda gebėjimą natūraliai atsikurti. Mokslininkai įspėja, kad jei tokios tendencijos nesikeis, per artimiausius šimtą metų Amazonija gali pasiekti vadinamąjį kritinį tašką. Tokiu atveju didžiulės teritorijos, kurias dabar dengia miškai, virstų sausomis savanomis ar net dykumomis.
Tai ne tik sunaikintų daugelio rūšių buveines, bet ir drastiškai paveiktų pasaulinę temperatūrą, kritulių pasiskirstymą ir klimato stabilumą.
Modeliai rodo galimą miškų žlugimą
Kembridžo universiteto ir Amsterdamo laisvojo universiteto mokslininkai sukūrė kompiuterinį modelį, leidžiantį stebėti įvairių veiksnių sąveiką Amazonijoje. Modelis nagrinėja miškų dangos pokyčius, drėgmės lygį, kritulius, augalijos tipą ir klimatą. Tyrimo rezultatai atskleidė tris pagrindinius kritinius taškus. Pirmasis, tai 65 procentų miškų dangos praradimas, kuris gali visiškai sugriauti ekosistemą.
Antrasis, tai 10 procentų drėgmės sumažėjimas, dėl kurio į žemyną iš Atlanto vandenyno patektų mažiau drėgmės. Trečiasis, vos 6 procentais sumažėję krituliai, galintys sukelti grandininę reakciją, kai mažiau medžių reiškia mažiau garavimo, mažiau lietaus, sausesnę dirvą ir dar mažiau augalijos.
Tokie pokyčiai, anot mokslininkų, gali būti negrįžtami. Be to, ypač svarbi miškų kirtimo vieta medžių naikinimas arčiau Atlanto labiau trikdo drėgmės srautus į Amazonijos gilumą, todėl poveikis gali būti spartesnis ir sunkiau sustabdomas.
Skirtingos nuomonės, bet veikti reikia dabar
Nors tyrimo autoriai pripažįsta, kad jų modelis turi tam tikrą paklaidą ir neatsižvelgia į visas regionines ypatybes, jie pabrėžia, kad dabartinės tendencijos yra pavojingos. Kai kurie mokslininkai nėra tikri, ar Amazonija iš tikrųjų virs sausais pievynais, tačiau naujausi skaičiavimai rodo, kad net vidutinio intensyvumo klimato kaita kartu su nuolatiniu miškų naikinimu gali sukelti nepataisomą žalą.
Vien Brazilijos Amazonijos dalis 2024 metais neteko 28 tūkstančių kvadratinių kilometrų miškų, tai prilygsta visam Lietuvos plotui beveik pusantro karto. Tokie mastai rodo, kad laiko liko nedaug.
Kritinis laikotarpis sprendimams priimti
Pasak tyrimo bendraautoriaus Andrew Friend, tiek klimato kaitą, tiek miškų naikinimą būtina sustabdyti per artimiausius dešimt ar dvidešimt metų, jei norime išlaikyti Amazoniją veikiančią kaip gyvybiškai svarbią Žemės ekosistemą. Jis pabrėžia, kad nors mokslininkų žinios dar nėra visiškai išsamios, būtų neatsakinga remtis viltimi, jog blogiausi scenarijai nepasitvirtins.
Šis įspėjimas, tai priminimas, kad Amazonija yra ne tik Pietų Amerikos gamtos turtas, bet ir pasaulinė klimato stabilumo garantija. Jos apsauga ir atkūrimas yra vienas svarbiausių uždavinių, siekiant užtikrinti mūsų planetos ateitį.
