Ankstyvosios bulvių veislės yra tikras lobis kiekvienam, kas mėgsta šviežią, savo užaugintą derlių. Jos pasižymi plona odele, švelniu skoniu ir puikiai tinka vasaros patiekalams. Šių bulvių auginimas ir rinkimas reikalauja atidumo, o tinkamas laikymas leidžia ilgiau mėgautis jų kokybe. Norint, kad bulvės išliktų kietos, nesudygusios ir nepraradusios skonio, svarbu laikytis keleto pagrindinių taisyklių.
Ankstyvosios bulvės išsiskiria trumpu augimo periodu, tai derlių galima nuimti jau po dviejų ar trijų mėnesių nuo sodinimo. Tai leidžia mėgautis šviežiomis bulvėmis kur kas anksčiau nei vėlyvosiomis veislėmis. Tarp populiariausių ankstyvųjų veislių verta paminėti „Lord“, kuri turi geltoną minkštimą, glotnią odelę ir yra atspari sausrai bei ligoms, „Impala“, pasižyminčią didelėmis ovaliomis bulvėmis ir atsparumu virusams.
„Denar“, garsėjančią išskirtiniu skoniu bei atsparumu bulvių marui, ir „Arielle“, kuri pasižymi dideliu derlingumu bei universaliu kulinariniu pritaikymu. Renkantis veislę verta atsižvelgti į dirvožemio tipą ir klimato sąlygas, nors ankstyvosios bulvės paprastai mažiau reikalaujančios nei vėlyvosios, jos mėgsta saulę ir neutralų arba silpnai rūgštų dirvožemį.
Kada ir kaip kasti ankstyvąsias bulves
Tinkamas bulvių kasimo laikas ir būdas lemia ne tik jų skonį, bet ir laikymo trukmę. Pirmąsias bulves galima pradėti kasti vos augalams pradėjus žydėti, tai tokios bulvės būna nedidelės, tačiau labai minkštos ir gardžios. Pagrindinis derlius imamas tuomet, kai bulvienojai pradeda gelsti, o odelė jau būna sutvirtėjusi. Jei bulvės bus vartojamos iš karto, galima kasti po kelias didesnes, paliekant mažesnes augti toliau, taip augalas sukurs naujų gumbų.
Jeigu bulves planuojama laikyti, geriausia kasti sausą, saulėtą dieną. Šviežiai iškastas bulves reikia palikti lauke kelioms valandoms apdžiūti, tačiau vengti ilgalaikio tiesioginių saulės spindulių poveikio, nes tai gali sukelti gumbų pažaliavimą ir nuodingos solanino medžiagos kaupimąsi. Prieš laikant bulves nereikėtų jų plauti, pakanka nuvalyti sausu šepečiu ar rankomis.
Bulvių laikymo sąlygos, užtikrinančios jų kokybę
Laikymo temperatūra turėtų būti apie 4-7 laipsnius šilumos. Žemesnėje temperatūroje bulvės gali prarasti skonį dėl krakmolo virtimo cukrumi, o aukštesnėje, greitai pradės dygti. Drėgmė laikymo patalpoje turi siekti 85-90 procentų, per sausa aplinka sukelia bulvių raukšlėjimąsi ir minkštėjimą, o per drėgna skatina pelėsio bei puvinio atsiradimą. Bulvės turi būti laikomos visiškoje tamsoje, nes šviesa skatina pažaliavimą.
Svarbu jas laikyti atokiai nuo vaisių, ypač obuolių, kurie išskiria etileną ir spartina dygimą. Reguliariai tikrinant atsargas galima laiku pašalinti pradėjusias gesti ar dygti bulves. Natūralūs priedai, tokie kaip mėtos lapai, levandos ar svogūnų lukštai, padeda pailginti laikymo laiką, nes jų kvapas atbaido dygimą skatinančius procesus.
Praktiniai laikymo sprendimai namuose
Namų sąlygomis patogu bulves laikyti medinėse dėžėse, išklotose popieriumi, sluoksniuojant jas sausu smėliu ar pjuvenomis. Tai užtikrina gerą oro cirkuliaciją ir stabilų drėgmės lygį.
Vienas iš efektyvių natūralių būdų, padedančių prailginti laikymo laiką, yra prieš sudedant į saugyklą bulves trumpai palaikyti šiltesnėje patalpoje, apie 30-35 laipsnių temperatūroje dvi paras. Toks apdorojimas sulėtina ląstelių veiklą, atsakingą už dygimą, ir nepablogina skonio. Kitas būdas, tai bulvių paviršių apipurkšti silpnu obuolių acto tirpalu, kuris ne tik pristabdo dygimą, bet ir sumažina pelėsio tikimybę.
Įterpus tarp bulvių sluoksnių džiovintų mėtų, čiobrelių ar krienų lapų, galima papildomai apsaugoti derlių. Šios priemonės ypač tinka nedideliems kiekiams, laikomiems namuose ar mažose sandėliavimo patalpose.
Tinkamai parinktos veislės, laiku nuimtas derlius ir kruopščiai sudarytos laikymo sąlygos leis ilgai mėgautis gardžiomis ankstyvosiomis bulvėmis net ir žiemos mėnesiais.
