Po išsamių tyrimų mokslininkai sukūrė detaliausią iki šiol žemėlapį, kuriame pavyko identifikuoti net 332 iki šiol nežinotas struktūras prie Antarktidos krantų. Tai įspūdingi, net iki keturių kilometrų gylį siekiantys povandeniniai kanjonai, kurių formos ir dydžiai skiriasi priklausomai nuo jų vietos.
Šis atradimas suteikia naujų žinių apie vieną mažiausiai ištirtų pasaulio regionų, o tyrėjai ragina tęsti detalesnius vandenynų aplink Antarktidą tyrimus. Antarktida, ši tolimiausia ir paslaptingiausia Žemės vieta, jau seniai žadina mokslininkų ir visuomenės vaizduotę. Kiekviena nauja technologija leidžia atskleisti vis daugiau šio ledynų žemyno paslapčių.
Šį kartą Barselonos universiteto ir Korko universiteto koledžo tyrėjų komanda atliko didelio masto povandeninių kanjonų kartografavimą, atskleisdama neįtikėtiną skaičių, net 332 naujas struktūras. Pasak projekto autoriaus Davido Amblàso, kai kurie kanjonai siekia daugiau nei keturių kilometrų gylį, o tokie dariniai yra vienos įspūdingiausių geologinių formų visame pasaulio vandenynų dugne.
Kanjono formų įvairovė skirtinguose regionuose
Tyrėjai pastebėjo, kad kanjonų išvaizda ir struktūra priklauso nuo jų geografinės padėties. Vykdant palyginamuosius tyrimus paaiškėjo, kad rytinėje Antarktidos dalyje esantys kanjonai yra labiau išsišakoję ir turi U formos pjūvį. Tokia forma rodo ilgalaikį ledynų poveikį šių struktūrų formavimuisi.
Tuo tarpu vakarinės dalies kanjonai yra trumpesni, statesni ir labiau primena V raidės formą, kas liudija greitesnės ir intensyvesnės erozijos procesus. Tokia geologinių procesų įvairovė nebuvo aprašyta ankstesniuose tyrimuose, todėl šis atradimas suteikia visiškai naują požiūrį į Antarktidos dugno formavimąsi.
Pasak mokslininkų, labiausiai įspūdingi yra rytinėje Antarktidos dalyje esantys kanjonai. Jie sudaro sudėtingas ir šakotas sistemas, kurios prasideda nuo daugelio mažesnių kanjonų prie kontinentinio šelfo krašto ir susilieja į vieną pagrindinį kanalą.
Šis kanalas leidžiasi gilyn į vandenyną, kirsdamas statesnius ir aštresnius kontinentinio šlaito nuolydžius. Tokios formacijos atskleidžia milijonus metų trukusių geologinių procesų pėdsakus ir padeda suprasti, kaip formuojasi vandenyno dugno topografija.
Ekosistemoms ir klimatui svarbūs procesai
Povandeniniai kanjonai yra gyvybiškai svarbūs vandenynų ekosistemoms, nes jie perneša nuosėdas ir maistingąsias medžiagas iš krantų į gilesnes vandenyno sritis. Šie procesai padeda palaikyti biologinę įvairovę ir skatina gyvybės cirkuliaciją net tolimiausiuose vandenyno regionuose.
Be to, kanjonai leidžia šaltam, tankiam ledynų vandeniui tekėti į gilesnius vandenyno sluoksnius ir tuo pat metu stumia šiltesnį vandenį pakrantės link. Tai gali prisidėti prie šelfinių ledynų tirpimo, o šis reiškinys tiesiogiai siejamas su pasaulinio jūros lygio kilimu.
Mokslininkai pabrėžia, kad šis atradimas yra tik pradžia. Daug povandeninio Antarktidos kraštovaizdžio dar nėra išsamiai ištirta. Tyrėjai ragina tęsti sistemingą jūros dugno kartografavimą, rinkti papildomus duomenis ir tobulinti klimato modelius, kurie tiksliau atvaizduotų sąveiką tarp vandens srautų ir dugno topografijos. Tokie tyrimai gali suteikti naujų žinių ne tik apie vandenynų cirkuliaciją, bet ir apie pasaulinius klimato pokyčius.
Šis povandeninių kanjonų katalogas, paskelbtas žurnale „Marine Geology“, žymi naują etapą Antarktidos tyrinėjimuose. Tai įrodymas, kad net ir atokiausi Žemės kampeliai slepia didžiulius geologinius turtus, kuriuos dar tik pradedame pažinti.
