Šiuo metu, kai bendravimo programėlės siūlo neribotą simbolių limitą, spalvotus paveikslėlius ir momentinius vaizdo skambučius, 160 simbolių ilgio trumposios SMS žinutės atrodo kaip technologinė seniena. Vis dėlto SMS žinutės vis dar aktyviai naudojamos. Ekspertas papasakojo, kaip keitėsi trumposios žinutės ir kodėl taip greitai jų neatsisakysime, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Nors trumpųjų žinučių technologija pradėta kurti dar 1980-aisiais, pirmoji SMS žinutė išsiųsta tik 1992 metais. Tuo metu britų inžinierius Neilas Papworthas pasveikino savo kolegą, per kompiuterį į jo mobilųjį išsiųsdamas pranešimą „Merry Christmas“ – lietuviškai „su Kalėdomis“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.
Pasak jo, trumpųjų žinučių paslauga buvo sukurta kaip viena iš GSM mobiliojo ryšio standarto funkcijų – inžinieriai siekė pasiūlyti paprastą, greitą ir patikimą tekstinės informacijos perdavimo būdą. SMS iki šiol perduodamos ne įprastais balso ar duomenų, o signalizacijos kanalais, todėl jas gauname net jei kalbame telefonu ar esant silpnam ryšiui.
„Būtent tuo metu nustatytas iki šiol daugeliui pažįstamas maksimalus žinutės simbolių limitas – 160. Tiesa, šiuo metu galime siųsti ilgesnes žinutes, tačiau technologiškai jos vis dar skaidomos į atskirus segmentus, tik telefono ekrane matome vientisą žinutę. Tokį skaičių nulėmė technologiniai GSM tinklo apribojimai. Trumpos, lakoniškos žinutės savotiškai priminė telegramas – svarbu buvo perduoti esminę informaciją“, – pasakoja M. Rauba.
Įdomu tai, kad jei trumposioms žinutėms naudojame lietuviškas raides (pavyzdžiui, ą, č ir kt.), SMS žinutė koduojama nebe GSM-7, o UCS-2 koduote. Tokiu atveju viename žinutės segmente telpa nebe 160, o vos 70 simbolių.
Per 3 mėnesius – 100 mln. SMS
Nors Lietuvoje SMS žinučių era prasidėjo vėliau, susirašinėjimo paslauga sparčiai išpopuliarėjo.
„1997 m. lapkritį „Bitė“ gavo leidimą klientams siūlyti trumpųjų žinučių paslaugą. Vis tik vos per kelerius metus SMS tapo kasdienio bendravimo dalimi. Vien per pirmuosius metus buvo išsiųsta daugiau kaip 1,2 mln. trumpųjų žinučių, galiausiai tiek pranešimų buvo išsiunčiama kasdien. Tuo metu paslaugų paketus sudarė fiksuotas pokalbių minučių ir SMS žinučių kiekis. Šiuo metu situacija yra kardinaliai pasikeitusi – dauguma žmonių naudojasi neribotų pokalbių minučių ir žinučių planais, o paslaugų paketai matuojami gigabaitais (GB)“, – atskleidžia „Bitės“ technologijų direktorius.
Pasak jo, nors šiuo metu SMS žinutes baigia pakeisti susirašinėjimo programėlės, tokios kaip „Messenger“ ar „WhatsApp“, jos iki šiol aktyviai naudojamos. Vien šių metų pradžioje per tris mėnesius „Bitės“ klientai išsiuntė beveik 100 mln. SMS žinučių – apie 50-60 tūkst. pranešimų per vieną valandą. Itin greitai SMS žinutės prisimenamos, jei nebeveikia „Facebook“ – tokiais atvejais jų išsiunčiama net du kartus daugiau nei įprastai.
SMS mirė, tegyvuoja SMS!
Šiuo metu trumposios SMS žinutės išgyvena savotišką antrąjį kvėpavimą – tik jau ne privačiame, o verslo pasaulyje.
„Dauguma trumpųjų žinučių siunčiama automatizuotai. Gauname ne tik informaciją apie užsakymo patvirtinimą, kurjerių pristatomą siuntinį ar priminimus apie vizitą pas gydytoją. SMS žinutės sėkmingai naudojamos ir dviejų faktorių autentifikacijai (angl. 2FA) bei saugumo sprendimams“, – aiškina vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.
Jo teigimu, vadinamieji A2P (application-to-person, liet. programėlė žmogui) pranešimai sudaro didžiąją dalį visų SMS žinučių.
„SMS žinutės pasiekia beveik kiekvieną mobiliojo ryšio naudotoją, nepriklausomai nuo jo telefono modelio ar interneto ryšio. Be to, SMS vis dar yra viena greičiausių žinučių formų: dažniausiai pasiekia vartotoją vos per kelias sekundes, žmonės jas greičiau pamato nei el. laišką“, – sako M. Rauba.
Per 30 metų pasikeitė ir pačios trumposios žinutės. Žmonės pradėjo naudoti emociukus, sutrumpinimus, simbolines nuorodas. Technologinė evoliucija taip pat paskatino pereiti prie kitokių žinučių formatų – dabar prie teksto galima pridėti paveiksliukus, garso įrašus ir nuorodas į interneto svetaines.
