Rusija priartėjo prie projekto įgyvendinimo, kuris gali būti vienas pavojingiausių šiuolaikinėje karinėje istorijoje. Pranešama, kad šalis artėja prie branduolinio variklio raketos „9M730 Burevestnik“ įvedimo į nuolatinę tarnybą.
Ši raketa teoriškai gali skristi aplink visą planetą be sustojimo, nešdama branduolinį užtaisą ir pasiekdama bet kurį taikinį iš bet kurios pasaulio vietos. Tokia technologija, jei bus įvaldytą iki galo, gali ne tik pakeisti globalią ginkluotės pusiausvyrą, bet ir sukelti naują ginklavimosi varžybų etapą.
Pastaruoju metu Maskva uždarė oro erdvę 500 kilometrų ruože palei vakarinę Naujosios Žemės salyno pakrantę, ir tai yra aiškus signalas, kad vyksta aktyvūs bandomieji skrydžiai.
Pirmą kartą ši raketa buvo išbandyta 2019 metų rugpjūtį Archangelsko srityje, kai per incidentą žuvo penki aukštos kvalifikacijos Rusijos Federalinio branduolinio centro ir „Rosatom“ specialistai.
Tuo metu sprogimas sukrėtė ne tik Rusiją, bet ir tarptautinę bendruomenę, nes incidento mastas ir jo pasekmės buvo slepiamos, o aplinkosaugos stebėtojai fiksavo padidėjusį radiacijos lygį.
Nepaisant aukų ir techninių iššūkių, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad projektas būtų tęsiamas. „9M730 Burevestnik“, Vakaruose vadinamas „SSC-X-9 Skyfall“, laikomas pirmąja tokio tipo branduolinio variklio sparnuotąja raketa pasaulyje, kuri gali būti pritaikyta kovinėms užduotims.
Toks ginklas prieštarauja tarptautinei teisei, kuri draudžia naudoti branduolinį variklį raketose, tačiau Rusija šio draudimo nepaiso. Pasak Kremliaus, tai yra atsakomoji priemonė galimam branduoliniam smūgiui, raketa turėtų visiškai sunaikinti šalį-agresorę.
Techniniai duomenys rodo, kad raketa gali skristi vos 25–100 metrų aukštyje, išvengdama radarų aptikimo, o jos greitis gali svyruoti nuo 850 iki 1 300 kilometrų per valandą. Manoma, kad raketa gali atlikti sudėtingus manevrus, keisti skrydžio kryptį ir apeiti oro gynybos sistemas.
Pastaruoju metu vis daugiau ženklų rodo, kad „Burevestnik“ artėja prie parengties stadijos, o JAV ekspertai jau nustatė galimą jos dislokacijos vietą šiaurėje, netoli strateginės trajektorijos, kuria galėtų būti numatyti smūgiai Maskvos link iš Aliaskos.
Ginklų kontrolės ekspertas Jeffrey Lewisas pabrėžia, kad branduolinis reaktorius raketai suteikia beveik neribotą nuotolį ir galimybę ilgą laiką sklandyti neaptiktai, ieškant palankiausio momento smūgiui.
Palydoviniai vaizdai, padaryti 2024 metų liepos pabaigoje, atskleidė naujų įrenginių statybas šalia „Vologda-20“ objekto, kuris yra žinomas kaip branduolinių galvučių sandėlis. Ši vieta, esanti apie 475 kilometrus į šiaurę nuo Maskvos, turi devynias horizontalių paleidimo aikštelių konstrukcijas, o tokia infrastruktūra leidžia rengti greitą ir koordinuotą paleidimą.
🇺🇸 USAF WC‑135R Constant Phoenix | COBRA29 | 64‑14829 | Nuke Sniffer out of RAF Mildenhall heading toward Novaya Zemlya.
Possibly a 9M730 Burevestnik (SSC‑X‑9 Skyfall) nuclear cruise missile test. Looks like we’re heading into a new round of US‑Russia nuclear muscle‑flexing. 👀 pic.twitter.com/SmMMin2lpk
— Global Hawk Intel (@globalhawkintel) August 5, 2025
Branduolinio variklio technologija nėra nauja idėja, supervalstybės ją tyrinėjo nuo XX amžiaus penktojo dešimtmečio, tačiau iki šiol nei viena šalis nesugebėjo jos pritaikyti praktikoje dėl sudėtingumo ir didelės avarijų rizikos.
Branduolinė pavara kelia rimtą radiacinės taršos pavojų tiek bandymų, tiek galimo panaudojimo metu. Nepaisant to, Rusija, panašu, rado būdų apeiti ankstesnes technines kliūtis.
Šio projekto skubėjimą galima aiškinti ir geopolitinėmis priežastimis – augančia įtampa su JAV ir Kinija, bei kova dėl Arkties gamtos išteklių. Šio regiono naftos ir dujų atsargos vertinamos kaip milžiniškos, todėl ekspertai neatmeta galimybės, kad artimiausiais dešimtmečiais čia gali kilti konfliktai.
Jeigu „Burevestnik“ taps visiškai operatyvus, jis gali tapti viena didžiausių grėsmių šiuolaikinėje karo istorijoje. Tokia raketa teoriškai galėtų ilgą laiką skristi aplink pasaulį, kol gautų įsakymą smogti, o tai smarkiai apsunkintų bet kokias prevencinės gynybos strategijas.
Tai reikštų, kad šaltojo karo tipo įtampa ir branduolinio susidūrimo rizika vėl taptų kasdieniu geopolitiniu realybės šešėliu.
