Šią vasarą Europoje pastebėtas nerimą keliantis reiškinys, tai kai kuriose šalyse užfiksuoti nauji pavojingos virusinės ligos atvejai. Kalbama apie Kongo ir Krymo hemoraginę karštligę. Tai reta, bet labai pavojinga infekcija, kuri plinta per erkės įkandimą ir gali būti mirtina maždaug vienam iš trijų užsikrėtusių žmonių.
Liga iki šiol buvo laikoma reta ir labiau būdinga tam tikriems Azijos ar Afrikos regionams, tačiau dabar aiškėja, kad ji jau pasiekė ir Europos teritoriją. Ypač didelį susirūpinimą sukėlė protrūkis Graikijoje. Šioje šalyje iki šiol buvo užfiksuotas tik vienas ligos atvejis, daugiau nei prieš penkiolika metų, šalia Bulgarijos sienos.
Dabar virusas vėl pasirodė, ir tai įvyko Tesalijos regione, šiaurės rytinėje Graikijos dalyje. Būtent čia šią vasarą pirmą kartą užsikrėtė vietinis gyventojas. Manoma, kad jį galėjo įkąsti infekuota erkė. Antrasis susirgęs asmuo, tai sveikatos priežiūros darbuotojas, kuris galėjo užsikrėsti slaugydamas pirmąjį pacientą.
Šiuo metu vis dar aiškinamasi, kaip tiksliai virusas perduotas iš vieno žmogaus kitam, tačiau jau dabar aišku, kad tai nėra atsitiktiniai įvežtiniai atvejai, o vietinis viruso plitimas. Tuo tarpu Ispanijoje ši liga žinoma jau kiek ilgiau. Nuo du tūkstančiai šešioliktų metų šalyje užfiksuoti šešiolika susirgimų. Nors skaičius atrodo nedidelis, vis dėlto tai reiškia, kad virusas šioje šalyje jau įsitvirtinęs.
Dažniausiai ligos atvejai pasitaiko nuo pavasario iki vasaros pabaigos, nes tuo metu aktyviausios erkės. Šiemet keli nauji susirgimai nustatyti Salamankos regione, kuris yra vakarinėje Ispanijos dalyje. Tai rodo, kad virusas nenyksta, o kasmet pasitaiko naujų atvejų.
Mokslininkai ir sveikatos specialistai pabrėžia, kad tikrieji ligos mastai gali būti gerokai didesni, nei rodo oficiali statistika. Kasmet pasaulyje registruojama apie dešimt ar penkiolika tūkstančių atvejų, iš kurių maždaug penki šimtai baigiasi mirtimi.
Tačiau yra tikimybė, kad daug užsikrėtimų lieka nepastebėti, ypač kaimiškose ar sunkiai pasiekiamose vietovėse. Kai kurie žmonės gali nesikreipti į gydytoją, manydami, kad susirgo gripu ar kita virusine infekcija, o lengvesniais atvejais simptomai gali būti panašūs į peršalimą.
Kongo ir Krymo hemoraginė karštligė, tai virusinė liga, kurios simptomai pasireiškia gana staiga. Dažniausiai žmogus ima jausti stiprų karščiavimą, raumenų skausmus, silpnumą, gali prasidėti vidinis arba išorinis kraujavimas. Sunkesniais atvejais liga progresuoja greitai, o paciento būklė gali pablogėti per kelias dienas. Virusas perduodamas per užkrėstos erkės įkandimą, tačiau gali plisti ir nuo žmogaus žmogui.
Tai įvyksta tuomet, kai sveikas žmogus turi tiesioginį kontaktą su ligonio krauju ar kitais kūno skysčiais. Dėl šios priežasties medikai, slaugos personalas ir artimi šeimos nariai taip pat gali būti rizikos grupėje, jei nesiima tinkamų apsaugos priemonių.
Atsižvelgiant į ligos pavojų, keliautojai raginami būti ypač atsargūs. Tie, kurie planuoja vykti į kaimiškas vietoves Graikijoje ar Ispanijoje, turėtų dėvėti ilgas kelnes, marškinius ilgomis rankovėmis, naudoti purškalus nuo erkių, ir po kiekvienos dienos praleistos gamtoje atidžiai apžiūrėti kūną.
Jeigu po kelionės pasireiškia karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas ar kiti į gripą panašūs simptomai, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir pasakyti, kad neseniai lankėtės užsienyje. Greita reakcija gali išgelbėti gyvybę.
Ekspertai mano, kad klimato kaita ir sušilusios žiemos turėjo įtakos tam, kad erkės paplito į naujas teritorijas. Anksčiau kai kurios ligos buvo paplitusios tik tropiniuose ar pusiaujo regionuose, tačiau dabar vis dažniau pasitaiko jų ir Europoje. Todėl tampa vis svarbiau žinoti apie galimus pavojus, rūpintis prevencija ir nedelsti, jei pasireiškia įtartini simptomai.
Visos šios aplinkybės rodo, kad net ir Europoje būtina išlikti budriems. Nors ši liga vis dar laikoma reta, jos pasekmės gali būti labai rimtos. Tai svarbi žinia ne tik keliautojams, bet ir visiems, kurie gyvena ar dirba vietovėse, kur gali būti erkių. Atsakingas elgesys, informuotumas ir greita reakcija padeda apsisaugoti nuo pavojingų infekcijų, kurios iki šiol buvo laikomos tolima grėsme.
