Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Mokslininkai užfiksavo nerimą keliantį reiškinį: kosminis blyksnis truko 90 dienų, pribloškė patyrusius tyrėjus
Mokslas

Mokslininkai užfiksavo nerimą keliantį reiškinį: kosminis blyksnis truko 90 dienų, pribloškė patyrusius tyrėjus

Paskelbė Karolis Vaickus
2025-08-05, 16:35
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Visata dar kartą įrodė, kad net ir labiausiai patyrę mokslininkai vis dar gali būti nustebinti. Dvidešimt dviejų metų pabaigoje teleskopai užfiksavo neįprastą aktyvumą vienoje tolimos žvaigždžių sistemos dalyje. Iš pradžių tai atrodė kaip trumpalaikis reiškinys, bet netrukus tapo aišku, kad tai buvo tik ilgos ir nepaprastos kosminės dramos pradžia. 

Per tris mėnesius trukusias stebėjimo kampanijas astronomai su dideliu susidomėjimu sekė įvykius sistemoje, pavadintoje RX J0440.9+4431. Šio įvykio metu buvo surinkta itin vertinga mokslinė medžiaga, kuri gali iš esmės praplėsti mūsų supratimą apie egzotiškus dangaus kūnus ir jų elgseną ypatingai ekstremaliomis sąlygomis.

Ši žvaigždžių sistema priklauso vadinamųjų rentgeno spindulius skleidžiančių dvejetainių sistemų grupei, kurių veikimas paremtas dviejų dangaus kūnų sąveika. Vienas jų yra greitai besisukanti neutroninė žvaigždė, dar vadinama pulsaru, o kitas, tai žvaigždė, vadinama Be tipo žvaigžde, iš kurios pulsaras traukia medžiagą. 

Įdomu tai, kad ši konkreti neutroninė žvaigždė sukasi neįprastai lėtai, jai pilnam apsisukimui reikia daugiau nei dviejų šimtų sekundžių. Tai labai ilgas laikas, palyginti su dauguma kitų pulsarų, kurie paprastai apsisuka vos per kelias milisekundes arba sekundes. Nors ši sistema buvo žinoma nuo devynioliktų devyniasdešimt septintų metų, ji ilgą laiką nesulaukė didelio mokslininkų dėmesio.

Įspūdingas šviesos pliūpsnis ir neįtikėtinas aktyvumas

Visa tai pasikeitė dvidešimt dviejų metų gruodį, kai sistema netikėtai pradėjo skleisti itin intensyvius rentgeno spindulius. Ši veikla neslūgo net tris mėnesius, tęsdamasi iki kitų metų kovo. Tai tapo puikia proga mokslininkams išsamiai tirti šį reiškinį. Kinijos mokslininkai iš Uhano universiteto, vadovaujami Prahlado Epiliego ir Wei Wango, pasinaudojo galimybe nuodugniai išmatuoti sistemą pasitelkę Insight HXMT palydovą.

Per visą stebėjimo laikotarpį pulsaro spinduliuotės intensyvumas keitėsi itin ženkliai. Energetiniai šuoliai siekė nuo keturių iki beveik trisdešimties sekstilijonų ergų per sekundę, kas reiškia, kad šviesio intensyvumas keitėsi daugiau nei septynis kartus. Tai laikoma ypač ryškiu ir dinamišku reiškiniu. Pastebėta, kad kartu su intensyvumo pokyčiais kito ir pulsavimo pobūdis. Rentgeno spindulių bangos formos tapo sudėtingesnės ir labiau iškraipytos, o tai leido mokslininkams įtarti, jog tai susiję su medžiagos judėjimu aplink pulsarą bei jo magnetiniu lauku.

Magnetinio lauko pokyčiai pranoko lūkesčius

Dar vienas stebinantis atradimas buvo stipraus magnetinio lauko svyravimai. Atlikus spektroskopinę analizę buvo pastebėtos vadinamosios ciklotroninės sugerties linijos, kurios leido nustatyti magnetinio lauko stiprumą. Vertės svyravo nuo beveik penkių iki daugiau nei penkiolikos trilijonų gausų. Palyginimui, Žemės magnetinio lauko stiprumas tesiekia apie pusę gauso. Tokie skaičiai rodo, kad pulsaro aplinkoje vyrauja nepalyginamai stipresni fizikiniai reiškiniai nei bet kurioje mūsų planetoje egzistuojančioje aplinkoje.

Šie magnetinio lauko pokyčiai greičiausiai yra susiję su milžinišku medžiagos kiekiu, kurį pulsaras gauna iš savo palydovo žvaigždės. Plazma, judėdama didžiuliu greičiu ir dideliais kiekiais, gali iškreipti magnetinę struktūrą, sukeldama netikėtus svyravimus. Tai vienas iš retų kartų, kai šie procesai gali būti tiesiogiai stebimi.

Svarbus žingsnis link geresnio supratimo apie ekstremalią fiziką

Šios trijų mėnesių trukmės nuolatinės stebėsenos metu buvo sukaupta duomenų, kurie leidžia išsamiau nei bet kada anksčiau suprasti, kaip keičiasi pulsarų savybės per ilgalaikį rentgeno blyksnį. Dvejetainės sistemos, kuriose dalyvauja Be tipo žvaigždės, laikomos savotiškais gamtos eksperimentais, leidžiančiais mokslininkams tyrinėti, kaip materija elgiasi veikiama milžiniškų temperatūrų, radiacijos ir magnetinių laukų. Nors šios kinų mokslininkų išvados jau paskelbtos ir žymi didelį proveržį, dar daugybė klausimų lieka neatsakyta.

Šie rezultatai ne tik padeda geriau suprasti pulsarų elgseną, bet ir skatina tolesnius tyrimus apie medžiagos pernašą dvejetainėse sistemose bei apie tai, kaip iš tiesų veikia žvaigždžių magnetosferos. Vien tai, kad tokie reiškiniai yra stebimi realiuoju laiku, suteikia neįkainojamos vertės astrofizikos tyrimams ir dar kartą primena, kiek daug vis dar nežinome apie visatą, kurioje gyvename.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Finansai

Kas dalinsis jūsų sumokėtais mokesčiais: Seime neįprastas sprendimas, kuris gali sukelti audrą

2026-03-28
Remigijus Žemaitaitis. ELTA / Andrius Ufartas nuotr.
Automobiliai

VRK gilinasi į „Nemuno aušros“ finansus: ar gresia skaudžiausia pasekmė – dotacijų netekimas?

2026-03-28
Automobiliai

„Uber“ pristato kioskus oro uostuose: patogus kelionės užsakymas, net išsikrovus telefonui

Arnas Pociūnas
2026-03-28
Technologijos

„Essential Space“ evoliucionuoja: „Nothing“ diegia semantinę paiešką ir naujas funkcijas

Jonas Vainius
2026-03-28
Maistas

Plakta grietinėlė kaip iš kepyklos: konditerių patarimai, kurie padės pasiekti tobulą rezultatą

Edita Gavelienė
2026-03-28
Mokslas

Atskleista netikėta detalė: tyrimas paaiškina, kaip sudėliotos „Vitruvijaus žmogaus“ proporcijos

Karolis Vaickus
2026-03-28

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up