Daugelis žmonių mano, kad vaiko lytis priklauso nuo paprastos atsitiktinumo taisyklės, tai maždaug penkiasdešimties procentų tikimybės, lyg metant monetą. Tačiau nauji moksliniai tyrimai rodo, jog ši teorija gali būti ne visuomet tokia paprasta. Kai kuriems žmonėms iš tiesų gali būti būdingas polinkis susilaukti tik vienos lyties vaikų, o tikimybė nėra vienoda visiems.
Tyrimas, paskelbtas liepos 18 dieną žurnale „Science Advances“, rodo, kad šis polinkis tampa ryškesnis tiems, kurie pirmojo vaiko susilaukia vyresniame amžiuje. Nors bendra populiacijos lygmens tikimybė išlieka arti penkiasdešimt procentų, atskiriems asmenims ar šeimoms šis santykis gali būti pakrypęs viena ar kita kryptimi.
Biologiniu požiūriu, spermos ląstelės pasiskirsto beveik po lygiai, maždaug pusė jų neša X chromosomą, kita pusė Y. Tai reiškia, kad kiekvieno apvaisinimo metu tikimybė susilaukti mergaitės arba berniuko turėtų būti vienoda. Tačiau praktika rodo ką kita, kai kuriose šeimose gimsta keli iš eilės tos pačios lyties vaikai, pavyzdžiui, trys ar keturi berniukai iš eilės.
Duomenys rodo pasikartojančius modelius
Harvardo universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkas Jorge Chavarro su kolegomis tyrė ilgalaikius duomenis iš „Nurse’s Health Study“, kuriame stebėta daugiau kaip 58 tūkstančių žmonių nėštumų ir gimimų nuo 1956 iki 2015 metų.
Rezultatai parodė, kad apie trečdalyje šeimų visi vaikai buvo tos pačios lyties. Nors dalis tokių atvejų gali būti grynas atsitiktinumas, didesnis nei tikėtasi skaičius šeimų, auginančių tris ar daugiau vienos lyties vaikų, verčia manyti, kad gali egzistuoti biologiniai veiksniai, turintys įtakos tokiam pasikartojimui.
Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad šis reiškinys labiau būdingas žmonėms, pirmą kartą susilaukusiems vaikų vyresniame amžiuje. Reprodukcinio amžiaus pokyčiai, tokie kaip rūgštesnė makšties terpė ar sutrumpėjęs menstruacinio ciklo laikotarpis, gali paveikti spermos gebėjimą apvaisinti kiaušialąstę.
Kadangi X chromosomą turinčios spermos ląstelės yra kiek didesnės ir atsparesnės rūgštiniam poveikiui nei Y chromosomą turinčios, gali būti, kad vyresnės moterys dažniau susilaukia mergaičių. Kita vertus, tam tikromis sąlygomis aplinkoje gali būti palankesnės sąlygos Y ląstelėms, todėl gimsta berniukai.
Genetiniai veiksniai taip pat galimi
Be to, mokslininkai tyrė dalies dalyvių genetinius duomenis ir rado du genetinius variantus, kurie buvo susiję su vaikų lytimi, tai vienas variantas dažniau pasitaikė tarp tų, kurie turėjo tik berniukus, o kitas tarp tų, kurie susilaukė tik mergaičių.
Tačiau šie genai anksčiau nebuvo sieti su reprodukcinėmis funkcijomis, todėl jų įtaka kol kas išlieka paslaptinga. Ne visi mokslininkai pritaria šiai hipotezei. Pavyzdžiui, genetikos specialistas iš Kvynslando universiteto Australijoje Brendan Zietsch teigia, kad jų tyrimas, apėmęs visą Švedijos populiaciją, gimusią po 1931 metų, neparodė jokio polinkio, jog atskiros šeimos būtų labiau linkusios turėti tik berniukus ar tik mergaites.
Jo nuomone, norint patvirtinti genetinį ryšį, būtini papildomi tyrimai kitose populiacijose.
Dar daug neatsakytų klausimų
Tyrime daugiausia dėmesio buvo skiriama motinoms, kurių net 95 procentai buvo baltaodės ir daugiausia iš Jungtinių Valstijų. Tai kelia klausimų, ar rezultatai gali būti taikomi globaliai. Taip pat reikėtų išnagrinėti tėvų amžiaus įtaką, kadangi partneriai dažnai būna panašaus amžiaus, galbūt būtent tėvo biologinis amžius yra reikšmingesnis.
Nors bendra tikimybė turėti mergaitę ar berniuką visuomenės mastu išlieka arti penkiasdešimties procentų, individualūs biologiniai ir genetiniai veiksniai gali šią pusiausvyrą paveikti.
Amžius, reprodukcinė sveikata ir galbūt net genetika gali nulemti, kad tam tikros šeimos labiau linkusios susilaukti vienos lyties vaikų. Šie rezultatai gali padėti geriau suprasti žmogaus vaisingumą, bet kartu rodo, kad dar laukia daug tyrimų, kol bus atsakyta į visus klausimus.
