Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Alpių šerdis atskleidė dešimt tūkstančių metų klimato istoriją: kuo kvėpavo Europa prieš 8 tūkstančius metų?
Mokslas

Alpių šerdis atskleidė dešimt tūkstančių metų klimato istoriją: kuo kvėpavo Europa prieš 8 tūkstančius metų?

Paskelbė Karolis Vaickus
2025-08-04, 18:45
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Mokslininkai padarė įspūdingą atradimą, jie pirmą kartą ištyrė Europos Alpėse paimtą ledo šerdį, kuri siekia paskutinį ledynmetį. Ši ledo šerdis pateikė vertingų duomenų apie aplinkos pokyčius, vykusius per pastaruosius 12 tūkstančių metų.

Tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant Prancūzijos nacionaliniam mokslinių tyrimų centrui ir DRI ledo laboratorijai Nevadoje, JAV. Analizuotas buvo dar 1999 metais iškastas 40 metrų ilgio ledo vamzdis, paimtas nuo Dôme du Goûter kalno, esančio Monblano masyve, tarp Prancūzijos ir Italijos. 

Ši ledo šerdis yra išskirtinė, nes pirmą kartą iš Europos Alpių pavyko gauti tokį seną ir gerai išsilaikiusį klimatinių duomenų šaltinį. Pasak DRI ledo laboratorijos hidrologo Joe McConnell, dabar turime gana pilną duomenų rinkinį apie atmosferos ir kritulių sudėtį nuo mezolito laikų. 

Tai reiškia, kad galime lyginti du skirtingus klimato etapus, ledynmetį ir laikotarpį po jo, bei suprasti, kaip stipriai keitėsi natūralių aerozolių koncentracijos per šiuos laikotarpius. Tyrimo svarbą dar labiau padidina tai, kad ledo mėginys buvo paimtas iš regiono, kuriame tuo metu augo žmonių populiacija. Tai leidžia tiksliau suprasti, kaip per laiką keitėsi vietinė aplinka. 

Mokslininkai analizavo dulkes, jūros druską, sierą, suodžius ir kitas mikroskopines daleles, įstrigusias lede. Šie elementai liudija, koks oras vyravo skirtingais istoriniais laikotarpiais.

Istoriniai laikotarpiai ir temperatūrų skirtumai

Šerdis apima didžiulį laiko tarpą nuo klajoklių medžiotojų ir rinkėjų laikų iki žemdirbystės ir gyvulininkystės pradžios. Tyrimo metu nustatyta, kad paskutinio ledynmečio metu vasaros Alpėse buvo net 3,5 laipsnio vėsesnės nei dabar, o Vakarų Europoje vidutiniškai 2 laipsniais vėsesnės. 

Šie duomenys suteikia vertingos informacijos apie ilgalaikius temperatūros pokyčius ir jų poveikį žmonių gyvenimui bei gamtai.

Be to, mokslininkai matavo fosforo koncentraciją, kurią skleidžia augalai, siekdami įvertinti, kaip keitėsi augmenijos pasiskirstymas. Nustatyta, kad šiltesniais laikotarpiais miškai plėtėsi, o šiuolaikinėje eroje, vystantis miestams ir kertant miškus, jų plotai sumažėjo. Tai leidžia atsekti, kaip žmonių veikla paveikė gamtą per šimtmečius.

Geomokslininkė Susanne Preunkert iš Grenoblio Alpių universiteto pabrėžė, jog tai pirmoji Europos Alpių ledo šerdis, kuri išsaugojo nepažeistą klimatinių sąlygų įrašą, siekiantį ne tik šiltąjį laikotarpį per pastaruosius dešimt tūkstančių metų, bet ir patį ledynmetį. Tai leidžia ne tik giliau suprasti gamtinius procesus, bet ir įvertinti, kaip kito klimatas per tūkstantmečius.

Ši ledo šerdis buvo saugoma net 25 metus, kol ją pavyko tiksliai įvertinti naudojant modernius cheminių elementų analizės metodus, tokius kaip anglies ir argono izotopų matavimai. Šie tyrimai leido tiksliai nustatyti šerdies amžių ir išsamiai išanalizuoti įvairius cheminius požymius, užfiksuotus ledo sluoksniuose. 

Tyrėjai taip pat tiria jūros druskos daleles, kurios padės suprasti, kaip bėgant metams keitėsi vėjų kryptys, debesų formavimasis ir saulės spinduliuotės poveikis klimatui. Šie duomenys svarbūs kuriant tikslesnius klimato modelius, kurie padeda prognozuoti būsimus pokyčius.

Pasak McConnell, jei norime iš tikrųjų suprasti visus įmanomus klimato būsenos pokyčius, tiek praeityje, tiek ateityje, būtina turėti modelius, kurie atspindi tikrąją klimato įvairovę. O kad galėtume įvertinti tokių modelių tikslumą, būtina juos lyginti su realiais duomenimis, kuriuos ir pateikia ledo šerdys. 

Šis tyrimas suteikia naują žvilgsnį į klimato pokyčius Europoje per ilgą laikotarpį ir padės geriau prognozuoti būsimus klimato svyravimus. Tai svarbus žingsnis siekiant suprasti, kaip natūralūs veiksniai bei žmonių veikla keitė mūsų aplinką. Straipsnio išvados buvo paskelbtos moksliniame žurnale.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Finansai

Kritiškai svarbus įspėjimas, kurio daugelis nepaiso: pasitraukimas iš II pakopos gali turėti ilgalaikių finansinių pasekmių

2026-03-28
Trumpas vėl nufotografuotas su mėlyne ant rankos. EPA-ELTA nuotr.
Pasaulis

Aštrėjanti retorika: Trumpas teigia, kad Iranas bijo tartis, tačiau ar tai atspindi tikrąją padėtį?

2026-03-28
man and woman holding hands
Lietuva

Kas dabar bus vadinama šeima: siūlymai dėl santuokos gali sukelti aštrias diskusijas visuomenėje

2026-03-28
Sodas ir daržas

Parafino aliejumi purškiami augalai: sodininkų patarimai, kada ir kaip tai daryti teisingai

Karolina Vasiliauskaitė
2026-03-28
Sveikata ir grožis

Plaukų slinkimo mažinimas: močiutės receptas ir praktiniai patarimai, kaip natūraliai sustiprinti plaukus

Irena Petrauskienė
2026-03-28
Mokslas

Pirmą kartą atkurtas Australopithecus „Little Foot“ veidas: atskleisti duomenys keičia požiūrį į evoliuciją

Karolis Vaickus
2026-03-28

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up