Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas viešai perspėjo, kad Rusijos Federacija ne tik tęsią karinę agresiją prieš Ukrainą, bet ir strategiškai žvelgia į tolesnę ateitį, kurioje 2030 metai tampa reikšminga riba.
Pasak jo, Maskvos prioritetas yra pasirengimas plataus masto konfliktui su NATO. Šiam tikslui skiriami milžiniški ištekliai, o pagal dabartinius planus ginkluotei iki 2036 metų ketinama skirti daugiau kaip 1,1 trilijono dolerių.
„Tai yra didžiausias ginklavimosi planas nuo Sovietų Sąjungos laikų, nuo 1980 metų nebuvo tokios apimties karinio persitvarkymo. Dabar visos Maskvos pastangos koncentruojamos ties vienu tikslu – būti pasirengusiems susidurti su NATO po šešerių metų. Visi jų biudžetai, investicijos, net vidaus politiniai sprendimai yra tam pritaikyti“, – kalbėjo Budanovas.
Pasak Ukrainos žvalgybos vadovo, Maskvos karinė logika remiasi labai aiškia kryptimi – viską ruošti potencialiam kariniam susidūrimui. Reikia daugiau šiuolaikinių tankų, modernizuotų raketinių sistemų, plėtoti bepiločių skrydžių technologijas, o tuo pačiu ir lavinti karinį personalą ir kurti nepriklausomas tiekimo grandines.
Rusijos gynybos strategijoje pagrindinis dėmesys skiriamas ne tik tradiciniams ginklams – didelį dėmesį ji teikia hibridiniam karui, informacinei įtakai, taip pat dronų ir kibernetinių pajėgumų plėtrai. Visa tai integruota į ilgalaikę Kremliaus viziją būti pasiruošusiems visų tipų konfliktui, kuris galėtų kilti ne tik su Ukraina ar kitomis kaimyninėmis šalimis, bet ir su Vakarais.
Sisteminis Rusijos pasiruošimas
Kaip teigia Budanovas, visos šios pastangos rodo, kad Kremlius nėra linkęs laukti, kol Vakarai atgaus karinį pajėgumą – jis veikia greitai ir sistemiškai. Ginklų gamybos pajėgumai plečiami, o daugybė Rusijos regionų gauna tiesiogines užduotis plėtoti karinę infrastruktūrą.
Tai nėra paprastas atsakas į karo Ukrainoje poreikius, tai ilgalaikė investicija į „ateities karą“. Ši tendencija patvirtinama ir nepriklausomų ekspertų analize. Remiantis „Financial Times“ bei Kijevo ekonomikos instituto duomenimis, Rusija jau praktiškai išnaudojo senus, dar sovietmečiu sukauptus ginkluotės likučius.
Tad dabar būtina kurti viską iš naujo, nuo nulio – su šiuolaikinėmis technologijomis, naujomis tiekimo grandinėmis ir modernizuotomis gamybos linijomis.
Putinas yra tik vienas iš sistemos aktorių
Paklaustas apie galimą politinę kaitą Rusijoje, Budanovas kalbėjo be didelių vilčių. Jo manymu, net jei prezidentas Vladimiras Putinas pasitrauktų ar mirštų, realių pokyčių Kremliuje tikėtis neverta.
„Ta sistema yra sukurta taip, kad veiktų nepriklausomai nuo to, kas užima prezidento postą. Visi, kas stos į jo vietą, bent jau artimiausiu metu, veiks pagal tą patį modelį. Visos koncepcijos, atsarginiai scenarijai jau suplanuoti. Jie žino, kaip valdžios pasikeitimas turi atrodyti, ir nepalieka erdvės atsitiktinumams“, – sakė jis.
Pasak Budanovo, sistema, sukurta per daugiau nei du dešimtmečius Putino valdymo, yra pakankamai tvirta, kad išlaikytų vidinį stabilumą net be savo ilgamečio lyderio. Nors Vakarai dažnai viliasi, jog Putino pasitraukimas galėtų reikšti naują Rusijos kryptį – Ukrainos žvalgybos vadovas tam prieštarauja.
„Jie negrįš į demokratijos kelią. Jie pasirinko jėgos ir dominavimo strategiją“, – įsitikinęs ekspertas.
Ką gali padaryti vakarai?
Budanovas tvirtina, kad vienintelis būdas atremti šią grėsmę – nuosekliai stiprinti gynybines galias ir remti Ukrainą ne tik ginkluote, bet ir strateginėmis iniciatyvomis. Anot jo, bet kokia sąjungininkų dvejonė tik drąsina Kremlių ir skatina jį veikti agresyviau.
„Šiandien tai – karas Ukrainoje. Bet 2030 metais jis gali virsti karu su NATO, jei Rusijai nebus parodytos aiškios ribos. Kuo anksčiau Vakarai tai supras, tuo daugiau laiko turės pasiruošti“, – perspėjo jis.
