Neseniai Olandijos teismas priėmė svarbų sprendimą, kuris gali turėti ilgalaikių padarinių automobilių pramonei Europoje. Nors grupė „Stellantis“ oficialiai buvo įkurta tik 2021 metais, kai susijungė PSA ir FCA koncernai, šis teismo sprendimas susijęs su senesniais įvykiais.
Pasirodo, kad nuo pat 2009 metų į kai kuriuos dyzelinius automobilius buvo diegiama programinė įranga, kurios tikslas yra iškraipyti emisijų rodiklius laboratorijų bandymų metu. Dabar tai buvo oficialiai pripažinta teisminiu keliu.
Olandijos teismas paskelbė, kad automobiliai su „Opel“, „Peugeot“, „Citroen“ ir „DS“ ženklais, kurie buvo parduodami šalyje nuo 2009 metų, turėjo sistemą, gebančią sąmoningai mažinti azoto oksidų kiekį tik oficialių bandymų metu. Tai reiškia, kad realiomis sąlygomis važiuojant gatvėmis tarša buvo žymiai didesnė, nei nurodydavo gamintojo pateikti skaičiai.
Tokie veiksmai yra laikomi emisijų duomenų klastojimu ir vertinami kaip rimtas pažeidimas tiek teisiniu, tiek moraliniu požiūriu. Nors „Stellantis“ kategoriškai atmeta kaltinimus ir teigia, kad visi jų automobiliai atitinka galiojančias emisijų normas, byla buvo iškelta dėl transporto priemonių, kurios buvo pagamintos dar iki paties koncerno susikūrimo.
Trijų vartotojų teisių gynimo organizacijų pateiktas ieškinys buvo svarstomas Olandijos teisme, kuris, nors ir nepriėmė sprendimo dėl kompensacijų, visgi aiškiai nurodė, kad programinės įrangos naudojimas buvo neteisėtas. Tai, tik pirmas etapas galimų teisinių veiksmų grandinėje.
Tokios emisijų manipuliacijos automobilių pramonėje nėra naujiena. Plačiausiai žinomas atvejis, vadinamoji „Dieselgate“ afera, kai 2015 metais Vokietijos gamintojas „Volkswagen“ pripažino, kad jų dyzeliniai automobiliai taip pat turėjo programinę įrangą, skirtą apgauti emisijų bandymų sistemas.
Tai koncernui kainavo daugiau nei trisdešimt vieną milijardą eurų baudų, kompensacijų ir teismo išlaidų. Tai buvo vienas didžiausių skandalų automobilių istorijoje, kuris privertė griežtinti emisijų tikrinimo procedūras ir permąstyti dyzelinių automobilių ateitį Europoje.
Azoto oksidai, kurių emisijos buvo klastojamos, turi stiprų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Šios medžiagos prisideda prie oro užterštumo ir gali sukelti kvėpavimo takų ligas, ypač miestuose.
Todėl kai paaiškėja, kad automobiliai teršia daugiau, nei deklaruojama, tai tampa ne tik technine ar finansine problema, bet ir visuomenės sveikatos klausimu. Ne veltui daugelis Europos šalių jau dabar įveda griežtesnius emisijų matavimo metodus, taip pat riboja dyzelinių automobilių patekimą į miestų centrus.
„Stellantis“ priklausančios markės daugelį metų turėjo stiprias pozicijas dyzelinių automobilių rinkoje. Pagal Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenis, dyzeliniai automobiliai dar visai neseniai sudarė nuo 30 iki 40 procentų visų naujai parduodamų lengvųjų automobilių Europos Sąjungoje. Kai kuriose šalyse šis procentas buvo dar aukštesnis. Tai rodo, kad potencialus paveiktų transporto priemonių kiekis yra labai didelis.
Dėl šios situacijos gali kilti daug pasekmių tiek vartotojams, tiek gamintojams. Viena vertus, klientai gali netekti pasitikėjimo prekių ženklais, kurie, kaip paaiškėjo, nevengė apeiti aplinkosaugos taisyklių.
Kita vertus, gamintojams gresia didesnės gamybos sąnaudos, nes jiems reikės investuoti į emisijų kontrolės technologijas, kad galėtų atitikti griežtesnius reikalavimus. Tai gali lemti ir automobilių kainų augimą, ir spartesnę elektromobilių bei hibridinių modelių plėtrą.
Visa ši byla gali tapti dar vienu ženklu, kad dyzelinių automobilių era Europoje artėja prie pabaigos. Ne tik dėl vartotojų nuostatų ar miesto politikos, bet ir dėl teisinių procesų, kurie įrodo, kad kai kurie gamintojai pasirinko nesąžiningą kelią siekdami įvykdyti normas.
Tai, rimta pamoka visai automobilių pramonei, primenanti, jog ilgalaikis pasitikėjimas yra svarbesnis už trumpalaikį pelną. Ateities kelias, panašu, vis labiau krypsta link švaresnių, tvaresnių sprendimų.
