Ar patikėtumėte, kad batono riekėje, kurią suvalgėte pusryčiams buvo 8 skirtingi cheminiai priedai, o vienas jų įtariamas astmos, alergijos ir migrenos sukėlėjas? Oficialiai šimtai maisto pramonės chemikalų, kasdien patenkančių ant mūsų stalo nėra kenksmingi, tačiau ar tikrai viskas taip nekalta kaip sako ES valdininkai ir mokslininkai?
Kas tie E?
Visi teisėtai ES vartojami maisto priedai žymimi E raide ir skaičiumi. Kodais E 100–E 182 žymimi dažikliai, cheminės medžiagos naudojamos reguliuoti produkto spalvą. E 200–E 299 – žymimi konservantai, medžiagos saugančios produktus nuo bakterijų, bakteriofagų ir pelėsių. E 300–E 399 rūgimą stabdančios, riebalų skonį ir vaisių bei daržovių spalvas saugančios medžiagos. Stabilizatoriai, tirštikliai, emulgatoriai, medžiagos naudojamos tirštinti skystus produktus, žymimos E 400–E 499. Maisto skonis ir kvapas stiprinamas aromatizatoriais E 600–699, E 500–599 naudojami kaip pH reguliatoriai. E 900–E 1521 – visos kitos medžiagos, reguliuojančios kepinių būklę, taip pat hermetikai, saldikliai, įpakavimo dujos. Maistinių priedų, ženklinamų numeriais E 700–E 899, kol kas neegzistuoja, tačiau tikėtina, jog greitai jie taip pat bus užimti.
Gamintojai neprivalo ženklinti kvapiųjų medžiagų, nes jų yra labai daug. Pavyzdžiui, Citrinų aromato mineralinio vandens „Tichė“ sudėtyje nenurodoma kokios kvapiosios medžiagos naudotos gaminant gėrimą.
Dauguma maisto priedų yra cheminiai junginiai, kurie ir šiaip aptinkami maisto produktuose ar susidaro apdorojimo metu. Labai dažnai maisto gaminiai paveikiami jiems nebūdingais cheminiais priedais. Pavyzdžiui paprastoje baltoje duonoje panaudojami sojos baltymai.
Europos Sąjungos šalyse įteisinta mažiau maisto priedų nei JAV, Rusijoje ar Kinijoje, tačiau teisėtų priedų sąrašuose esama tokių, kurie draudžiami daugelyje kitų pasaulio šalių. ES teisėtai vartojama apie 45 maisto priedus, kurie JAV, Kanados arba Naujosios Zelandijos mokslininkų nuomone gali būti pavojingi sveikatai.
Pavojus netikras?
Jūs galite paprieštarauti: „Jei maisto chemija tokia pavojinga, kodėl ji dar neuždrausta?“.
Mokslininkai ir ES institucijų valdininkai nuolat triūsia atnaujindami tesėtai naudojamų maisto chemikalų sąrašus. Griežtas teisinis reguliavimas turėtų apsaugoti vartotojus, nuo visų maisto chemijos keliamų pavojų, tačiau įstatymų skyde esama grėsmingų spragų.
2007 metais pakartotai tirtas dažiklis E 128 arba „raudonasis G“. Mokslininkai nustatė, jog dažiklis gali būti pavojingas, ir rekomendavo jį uždrausti. „Raudonojo G“ atvejis nėra išimtis. Nors kiekvienas cheminis priedas nuodugniai tiriamas prieš leidžiant naudoti maisto pramonėje, tikėtina, jog ateityje dalis dabartinių „saugių“ cheminių maisto priedų bus uždrausti ar net vadinami labai pavojingais.
Remiantis moksliniais tyrimais, nustatomi cheminių maisto priedų maksimalūs kiekiai, tai yra leistina koncentracija produkte. Visa bėda, jog vartotojas per dieną gali susidurti su dešimtimis maisto produktų turinčių cheminių priedų, taigi daug kartų viršyti dienos normą. Gana retai atliekami visuminio poveikio tyrimai, kurie leistų nustatyti, kaip žmogaus organizmas reaguoja į įvairių tariamai saugių cheminių maisto priedų derinių poveikį.
Ryšys tarp cheminių medžiagų maiste ir sveikatos būklės retai būna tiesioginis ar akivaizdus. Niekas nekrenta negyvas ar suriestas skausmų vos paragavęs, kad ir gausiai cheminiais priedais prisotinto gėrimo ar valgio. Pavyzdžiui, verslininkas Algis (48 metai) susirgo diabetu, jis skundžiasi antsvoriu, aukštu spaudimu, taip pat virškinimo ir potencijos sutrikimais. Sunku pasakyti, ar verslininko sveikata pašlijo todėl, kad jis nevengė jokio maisto ir kaip gyvas nėra studijavęs produkto sudėties, ar todėl, kad dirba sėdimą didelio susikaupimo reikalaujantį protinį darbą, dažnai patiria stresą. Cheminių priedų gynėjai Algiui prikištų pasyvų gyvenimo būdą ir polinkį retai bet gausiai išmesti taurelę ko stipresnio. Algio atveju neįmanoma nustatyti vienos konkrečios jo nelaimių priežasties, greičiausiai jos visos turėjo įtakos.
Dar viena spraga, pro kurią į maisto pramonę prasmunka pavojingi arba menkai ištirti chemikalai yra didžiųjų maisto korporacijų pastangos dominuoti rinkoje. Tarptautiniai maisto magnatai negaili pinigų lobistams ir būtinybei esant suranda būdų paveikti tiek atskirų valstybių tiek ES institucijų įstatymų leidėjus. Pavyzdžiui, dar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje nustatyta, kad natrio glutamatas E621 yra potencialiai pavojingas. Šis cheminis priedas veikia skonio suvokimą ir apetito jausmą, todėl yra siejamas su nutukimu, taip pat įtariama, kad gali kenkti regėjimui, raumenų sistemai. Įtariama, kad saldiklis sacharinas yra kancerogenas (tai yra sukelia vėžį). Nepaisant „prastos reputacijos“ ir glutamatas ir sacharinas plačiai vartojami maisto pramonėje. E621 ir sacharinai perdirbėjams uždirba milijonus, todėl yra neliečiami.
Kam to reikia?
Tik labai retais atvejais gamintojai cheminius maisto priedus naudoja, nes to reikia vartotojui. Dažniausiai maistas apdorojamas konservantais, stabilizatoriais, dažikliais, emulsikliais, nes tai pelninga. Chemikalai, padeda pigiai pagaminti puikios išvaizdos ir skonio ilgai negendančius maisto produktus, tai yra padeda gamintojams ir prekybininkams susižerti daugiau pinigėlių. Daugumos maisto perdirbėjų filosofiją puikiai atspindi vienos Žemaitijos kepyklos direktoriaus priesakas technologams: „Nors skalbimo miltelius pilkit, bet barankos tur laikyt gerai“.
Maisto perdirbėjai, žinoma, nesiekia pakenkti savo klientų sveikatai, tačiau dėl negailestingos konkurencijos jie pasirengę naudotis tais vartotojais, kurie nestudijuoja produkto etiketės. Kadangi maisto priedais paveikti produktai šiek tiek pigesni, daugybė Lietuvos žmonių net nemano turį galimybę rinktis.
Liūdna tiesa ta, kad šiuolaikinė pasaulinė maisto pramonė yra priklausoma nuo cheminių maisto priedų. Konservantais ir kitais priedais paveiktus produktus galima saugoti ilgai, sumažėja nuostoliai (produktai kuriuos reikia išmesti, nes jie sugedo), todėl pasaulinė maisto pramonės produkcija kasmet didėja 10 procentų. Jei šis nuolatinis didėjimas būtų sutrikdytas maisto kainos staiga padidėtų daug kartų, vargingose šalyse (kur jo dar nėra) prasidėtų badas.
