Vis dažniau girdime apie pavojingas turbulencijas, kurios sukelia incidentus lėktuvuose, verčia keisti maršrutus ir mažina kelionių komfortą. Oro transporto sektoriui tai tampa vis didesniu galvos skausmu. Mokslininkai ir inžinieriai sutaria, kad šis reiškinys nėra atsitiktinis, tai tiesioginis klimato kaitos padarinys, kurio įtaka aviacijai tik augs.
Liepos mėnesį 2024 metais reisas iš Madrido į Montevidėjų tapo vienu iš daugelio pavyzdžių, kaip pavojingos turbulencijos sukelia realią grėsmę keleiviams. Lėktuvas netikėtai pateko į stiprų oro srautų sukrėtimą ir smarkiai prarado aukštį. Kai kurie keleiviai buvo tiesiog išmesti iš savo sėdynių, vienas žmogus net atsidūrė viršutinėje daiktadėžėje.
Maždaug keturiasdešimt žmonių patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus nuo galvos traumų iki lūžusių galūnių. Tais pačiais metais gegužę 73 metų keleivis žuvo lėktuve, skridusiame su Singapore Airlines, taip pat dėl staigių oro sukrėtimų. Netrukus po to, per kitą skrydį Turkijoje, stiuardesė patyrė stuburo lūžį.
Turbulencijos tampa vis dažnesnės ir stipresnės. Šią tendenciją patvirtina moksliniai tyrimai. Profesoriaus Paulo Williamso iš Redingo universiteto analizė rodo, kad vadinamosios skaidraus oro turbulencijos, kurių neaptinka radarai ir kurios nematomos satelitinėse nuotraukose, nuo 1979 metų padidėjo daugiau nei penkiasdešimt procentų.
Prognozuojama, kad iki penkiasdešimtųjų šio amžiaus metų tokių turbulencijų skaičius gali išaugti net tris kartus. Ypač didelis jų šuolis tikėtinas virš rytų Azijos ir šiaurės Atlanto vandenyno.
Turbulencijos kelia grėsmę ne tik keleivių saugumui ir emocinei būklei, bet ir turi ekonominių padarinių. Oro linijos, norėdamos išvengti pavojingų zonų, priverstos keisti maršrutus, o tai lemia ilgesnį skrydžio laiką, didesnes degalų sąnaudas ir išaugusias emisijas. Be to, nuolatinis mechaninis stresas padidina lėktuvų nusidėvėjimą, o tai reikalauja daugiau remonto ir priežiūros kaštų.
Tačiau aviacijos sektorius nelieka nuošalyje. Austrijos bendrovės „Turbulence Solutions“ vadovas Andrasas Galffy teigia, kad jo komanda sukūrė specialius elementus, montuojamus ant lėktuvų sparnų. Jie automatiškai koreguoja sparnų kampą, stabilizuodami skrydį taip, kaip paukščių plunksnos padeda išlaikyti sklandymą ore. Pasak kūrėjų, šie elementai gali sumažinti keleivių jaučiamą drebėjimą net iki aštuoniasdešimties procentų.
Kituose pasaulio kampeliuose mokslininkai taip pat ieško sprendimų. Švedijoje dirbantis Ricardo Vinuesa iš Karališkojo technologijos instituto eksperimentuoja su dirbtiniu intelektu, kuris mokosi valdyti oro srautus aplink sparnus, taip mažindamas turbulencijų poveikį.
Tuo tarpu JAV agentūra NASA testuoja infragarso jutiklius, galinčius užfiksuoti artėjančias turbulencijas net už keturių šimtų kilometrų. Lidarų technologijos taip pat tobulinamos, kad galėtų iš anksto įspėti apie būsimas oro srauto permainas. Pažanga jau matoma. Profesoriaus Williamso teigimu, prieš dvidešimt metų buvo įmanoma prognozuoti apie šešiasdešimt procentų turbulencijų.
Šiandien šis skaičius siekia septyniasdešimt penkis procentus. Tačiau viena iš problemų yra duomenų prieinamumas. Dauguma vertingų skrydžių metu surinktų duomenų nėra viešai prieinami, o mokslininkai dažnai turi juos pirkti. Tai kelia klausimų, ypač turint omenyje, kad tie patys duomenys galėtų padėti sumažinti skrydžių kaštus bei padidinti keleivių saugumą.
Siekiant spręsti šią problemą, atsiranda bendros iniciatyvos. Pavyzdžiui, Tarptautinės oro transporto asociacijos projektas „Turbulence Aware“ renka informaciją realiuoju laiku ir dalijasi ja anonimiškai tarp oro linijų. Tokie sprendimai padeda pagerinti prognozavimo tikslumą ir reaguoti į besikeičiančias oro sąlygas dar prieš joms paveikiant lėktuvą.
Nors turbulencijos, tai natūralus reiškinys ore, vis dažniau jos tampa ženklu apie globalius pokyčius mūsų atmosferoje. Klimato kaita daro įtaką ne tik temperatūrai ar jūros lygiui, bet ir orui danguje. Oro transportas, būdamas viena iš svarbiausių tarptautinio judėjimo formų, turi prisitaikyti prie naujos realybės.
Technologijų pažanga ir bendradarbiavimas tarp mokslo ir pramonės leidžia tikėtis, kad kelionės išliks saugios ir patogios net kintančiomis sąlygomis. Vis dėlto keleiviai taip pat turėtų būti pasiruošę, kad lėktuvo drebėjimai gali tapti dažnesni ir stipresni nei kada nors anksčiau.
