Kai oras kaista, daugeliui žmonių tai reiškia atostogas, saulę ir pramogas gamtoje. Tačiau tuo pat metu daugybė augintinių kenčia tyliai, nes jų šeimininkai ne visada supranta, kokį pavojų karštis kelia keturkojams. Skirtingai nei žmogus, šuo negali atsivėsinti prakaituodamas, todėl net ir trumpas pabuvimas saulėje jiems gali būti pavojingas.
Veterinarijos gydytoja įspėjo, kad net esant vos 16 laipsnių šilumos kai kuriems šunims jau gali kilti perkaitimo grėsmė. Ypač tai aktualu tiems, kurie serga, turi antsvorio ar priklauso trumpasnukių veislių grupei. O pakilus iki 24 ar daugiau laipsnių – rizika auga labai greitai, ypač jei gyvūnas vedamas pasivaikščioti pačiu karščiausiu paros metu.
Pasak specialistės, pagrindinė žmonių klaida yra manyti, kad šuniui būtina kasdien pasivaikščioti, nepaisant oro sąlygų. Nors fizinis aktyvumas svarbus, per karščius jis gali būti mirtinai pavojingas. Gydytoja primena: „Nė vienas šuo nemirė, nes praleido pasivaikščiojimą. Tačiau kasmet nuo šilumos smūgio miršta šimtai.“
Pavojus prasideda jau esant 16 laipsnių
Anot veterinarės, net kai temperatūra dar neatrodo pavojinga žmogui, kai kuriems šunims ji tampa iššūkiu. Kai tik pasidaro šilčiau nei 16 laipsnių, būtina stebėti augintinio kvėpavimą, elgesį ir bendrą savijautą. Esant 24 laipsniams, didžioji dauguma šunų pradeda jausti diskomfortą, o nuo 27 – jau kalbame apie riziką sveikatai.
Esant 32 laipsniams ir daugiau, prasideda kritinė zona. Tuomet kyla tiesioginė grėsmė – gyvūnas gali patirti šilumos smūgį, kuris pasireiškia dehidratacija, pagreitėjusiu kvėpavimu, širdies ritmo sutrikimais ar net vidaus organų nepakankamumu. Tokiais atvejais svarbi kiekviena minutė.
Kodėl vedžioti šunį karštyje – pavojinga
Neretai šunų šeimininkai manydami, kad jų augintiniui būtina „prasivaikščioti“, net ir karščiausiu metu veda juos į lauką. Tai viena iš pavojingiausių klaidų, ypač jei vedama asfaltu ar trinkelėmis – šie paviršiai greitai įkaista ir gali nudeginti šuns letenas. Paprastas testas – delnu prispausti grindinį. Jei laikyti per karšta, letenoms bus dar blogiau.
Gydytoja pataria vaikščioti tik labai anksti ryte arba vakare, kai žemė ir oras atvėsta. O jeigu nėra galimybės išvengti karščio, geriau visiškai praleisti pasivaikščiojimą. Aktyvumas visada svarbus, tačiau jis neturi kainuoti gyvybės.
Kaip padėti šuniui atsivėsinti
Kai neįmanoma būti lauke, svarbu pasirūpinti atvėrimo priemonėmis namuose ar kieme. Vienas paprasčiausių būdų – specialūs baseinai šunims. Jie leidžia gyvūnui pliuškentis ir atvėsti be fizinio krūvio. Tokie baseinai gaminami iš atsparios medžiagos, nereikalauja pripūtimo, o po naudojimo lengvai susilanksto ir neužima daug vietos.
Svarbiausia – neleisti šuniui ilgai būti saulėje, visada užtikrinti pavėsį, šviežio vandens dubenėlį ir stebėti jo elgesį. Jei gyvūnas tampa vangus, dažnai laižo letenas ar dūsauja – tai jau gali būti pirmieji perkaitimo ženklai.
Kai šuo pradeda perkaisti
Šilumos smūgis vystosi greitai. Dažniausiai prasideda nuo aktyvesnio kvėpavimo, padidėjusio seilėtekio, vėliau gyvūnas tampa apatiškas, gali netekti koordinacijos ar sąmonės. Tai – skubios pagalbos atvejis. Nedelsiant reikia perkelti šunį į pavėsį, šaldyti jį vėsiu, bet ne šaltu vandeniu ir kuo greičiau vykti pas veterinarą.
Dauguma šių atvejų įvyksta ne dėl išskirtinių oro sąlygų, o dėl žmonių neatsakingumo. Karštis žudo tyliai – todėl tik šeimininko atsakomybė lemia, ar augintinis bus saugus.
Rūpestis prasideda nuo sprendimo – neskubėti
Nors kartais atrodo, kad šuo nori į lauką, šiluma išsekina daug greičiau, nei mes manome. Todėl svarbiausias sprendimas – mokėti pasakyti „ne“. Geriau žaiskite pavėsyje, įjunkite ventiliatorių ar pripildykite baseiną. Tai ne rodo tingumo, o meilę.
Gyvūnai pasitiki žmogumi. Jie nežino, kad jų organizmas nebeatlaiko. Jie eis paskui, net jei tai pavojinga. Todėl būkite tas, kuris saugo – ir šuo jums padėkos lojančiu džiaugsmu, o ne tylia kančia.
