Rusijoje nuskambėjo istorija, kuri dar kartą atskleidė, kaip griežtai šalyje baudžiami kritiški pasisakymai apie kariuomenę. Karinis teismas Rostove prie Dono nuteisė seržantą Seferbegą Gadžijevą už tai, kad šis tariamai skleidė neteisingą informaciją apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas. Pradžioje jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau vėliau teismas sušvelnino nuosprendį ir pakeitė jį didele pinigine bauda.
Incidentas įvyko 2023 metų rugsėjį, kai Gadžijevas vykdė sargybos pareigas. Tyrėjų teigimu, tuo metu jis dalijosi su kitais kariais savo nuomone apie situaciją fronte. Seržantas neva pasakojo apie Ukrainos kariuomenės pasiekimus ir Rusijos dalinių nesėkmes Donecko regione.
Tokie pasisakymai, kaip teigia teismas, buvo vertinami kaip viešas ir sąmoningas melagingos informacijos platinimas pasinaudojant tarnybine padėtimi. Vadovaujantis Rusijos baudžiamojo kodekso straipsniu, susijusiu su netikros informacijos apie kariuomenę skleidimu, Gadžijevui buvo skirta penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė kolonijoje.
Be to, jis neteko karinio laipsnio ir buvo uždrausta trejus metus eiti bet kokias pareigas, susijusias su organizacinėmis ar administracinėmis funkcijomis valstybinėse ar savivaldybių institucijose.
Apeliacija pakeitė bausmę į baudą
Tačiau vėliau nuosprendis buvo peržiūrėtas. Apeliacinis teismas nusprendė, kad vietoj įkalinimo bausmės Gadžijevui pakaks sumokėti 2,5 milijono rublių baudą. Be to, jam buvo grąžintas seržanto laipsnis, leidžiantis tęsti tarnybą aktyvioje karo zonoje.
Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai advokatas įtikino teismą, jog kareivio pasisakymai buvo privataus pobūdžio ir neturėjo įtakos kitų karių nuomonei ar veiksmams.
Tokia byla primena apie nuolatinį Rusijos valdžios spaudimą bet kokiems kritikos ženklams kariuomenės atžvilgiu. Nors oficialiai deklaruojama, kad tokie įstatymai skirti kovai su dezinformacija, realybėje jie dažnai naudojami siekiant nutildyti bet kokius kitokios nuomonės reiškėjus.
Kariams, kaip ir civiliams, gresia griežtos sankcijos vien už nuomonės pareiškimą, ypač jei ji skiriasi nuo oficialios Kremliaus pozicijos. Svarbu pažymėti, kad tai ne vienintelis atvejis, kai žmonės baudžiami už kritiškus pasisakymus ar ryšius su kitomis šalimis.
Anksčiau buvo pranešta, kad Estijoje vienas Rusijos pilietis buvo nuteistas šešeriems su puse metų kalėjimo už šnipinėjimą Rusijos federalinės saugumo tarnybos naudai ir dėl sankcijų režimo pažeidimų. Tokie atvejai rodo, kaip geopolitinė įtampa verčia valstybes imtis griežtų priemonių, siekiant užtikrinti informacijos kontrolę bei lojalumą.
Baigtis švelnesnė, bet pavojingas precedentas lieka
Grįžtant prie Gadžijevo istorijos, galima sakyti, kad teismo sprendimo pakeitimas yra išimtinis atvejis, kai pavyko išvengti realios laisvės atėmimo bausmės. Vis dėlto faktas, kad net paprastas pokalbis gali būti vertinamas kaip nusikaltimas, kelia daug klausimų dėl žodžio laisvės ribojimų ir teisinės valstybės principų laikymosi šiuolaikinėje Rusijoje.
Ši situacija atskleidžia, kaip giliai įsitvirtinusi baimė ir kontrolė veikia kariuomenės viduje. Kariai, kurie turėtų jaustis vieninga ir pasitikėjimu grįsta komanda, verčiami bijoti net savo minčių, jau nekalbant apie jų išreiškimą. Ir nors šįkart bausmė buvo sušvelninta, precedentą tai vis tiek sukuria, o tai reiškia, kad ateityje net ir menkiausi pasisakymai gali būti traktuojami kaip grėsmė valstybei.
