Vašingtone diskutuojama apie pasiūlymą, kuris galėtų tapti vienu ryškiausių geopolitinių įvykių per pastaruosius dešimtmečius. Jungtinės Amerikos Valstijos svarsto galimybę taikiai įsigyti iš Rusijos Komandorų salas, tai strategiškai svarbų salyną šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Teigiama, kad JAV pasiruošusios už šias salas sumokėti penkiolika milijardų dolerių. Šis pasiūlymas jau aptariamas aukščiausiu lygiu.
Ši iniciatyva susijusi su didėjančia įtampa Arkties regione. Jungtinės Valstijos siekia sustiprinti savo pozicijas šiaurinėje pasaulio dalyje, o vienas pagrindinių tikslų yra sukurti galingą hidrokustinę apsaugą nuo galimos Kinijos povandeninių pajėgų veiklos. Komandorų salos galėtų tapti strategine baze, leidžiančia JAV stebėti laivų judėjimą ir užkirsti kelią povandeninių laivų patekimui į Šiaurės ledjūrio regioną.
Šis planas primena istorinį precedentą 1867 metais JAV įsigijo Aliaską iš Rusijos. Tuomet šis sprendimas buvo sutiktas skeptiškai, tačiau ilgainiui tapo viena reikšmingiausių investicijų, sustiprinusių Amerikos energetinį ir karinį saugumą. Analogiškai dabar svarstoma, kad Komandorų salos galėtų atlikti panašų vaidmenį, tik šįkart akcentas būtų ne tiek ekonominis, kiek karinis ir saugumo.
Komandorų salynas yra nutolusi teritorija vakarinėje Aleutų salų grandinės dalyje. Jis išsidėstęs tarp Beringo jūros ir Šiaurės Ramiojo vandenyno. Šios salos yra retai gyvenamos, tačiau jų geografinė padėtis laikoma ypač vertinga. Be strateginės reikšmės, šis regionas turi ir simbolinį bei kultūrinį matmenį, aleutų tautos bendruomenės yra padalytos tarp Rusijos ir JAV. Todėl salų perdavimas galėtų būti suvokiamas ir kaip humanitarinis suartėjimo gestas.
Šios iniciatyvos aktualumą dar labiau didina augantis Kinijos aktyvumas Arkties regione. Kinija vysto vadinamąjį Poliarinį šilko kelią, kuria infrastruktūrą šaltame klimate ir plečia savo karinį bei civilinį laivyną. Teoriškai Kinijos povandeniniai laivai, išplaukę iš bazių tokiose vietovėse kaip Čingdao, galėtų pasiekti Arktį per Beringo sąsiaurį.
Slėpdamiesi po ledu, jie įgytų strateginį pranašumą, o paleidus raketas su daugiau nei dešimties tūkstančių kilometrų nuotoliu, grėsmė pasiektų net rytinę JAV pakrantę. Jei tokie laivai pasiektų Atlanto vandenyną, įspėjimo laikas apie ataką sumažėtų iki penkiolikos minučių ar dar mažiau.
Kol kas tai tik galimas scenarijus, tačiau daugelis ekspertų įspėja, kad Kinijos karinio jūrų laivyno modernizavimas bei jos strateginiai interesai Arkties regione rodo vis didesnę tikimybę, kad ši teritorija taps svarbia geopolitinių įtampų arena.
Komandorų salų įsigijimas galėtų tapti atsaku į kintančią situaciją ir svarbiu žingsniu stiprinant Vakarų pozicijas šiaurinėje pasaulio dalyje. Jeigu susitarimas būtų pasiektas, JAV įgytų ne tik naują teritoriją, bet ir reikšmingą svertą prieš galimus Kinijos veiksmus bei sustiprintų savo strateginį ryšį su Arktimi.
Šiuo metu kol kas nei Rusijos, nei JAV oficialūs atstovai nekomentuoja šių derybų. Tačiau pats faktas, kad toks pasiūlymas pateiktas, liudija apie besikeičiančias pasaulio galios pusiausvyros sąlygas ir naujų žaidėjų siekį užsitikrinti strateginę kontrolę viename svarbiausių šiuolaikinės geopolitikos regionų.
