Pasaulyje vis garsiau kalbama apie naują geopolitinę įtampą, o naujausios žinios rodo, kad Jungtinės Valstijos, galimai siekdamos sustiprinti savo pozicijas Europoje, perkėlė branduolines bombas į Didžiąją Britaniją. Tai pirmas toks atvejis nuo 2008 metų.
Toks veiksmas vertinamas kaip ženklas, kad JAV ketina aktyviai dalyvauti Europos saugumo stiprinime ir siųsti aiškią žinutę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Pranešama, kad liepos viduryje amerikiečių karinis lėktuvas išskrido iš branduolinio ginklo sandėlio Naujojoje Meksikoje ir nusileido Lakenheath oro bazėje Jungtinėje Karalystėje.
Šis oro uostas jau anksčiau buvo naudojamas JAV branduolinių ginklų dislokavimui Šaltojo karo laikotarpiu, tačiau nuo 2008 metų šio tipo ginklai iš ten buvo išgabenti.
Skrydžiui naudotas karinis transporto lėktuvas, galintis gabenti labai didelius krovinius. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad tokio tipo orlaiviai tuo metu nebuvo pastebėti skrendantys į jokias kitas šalis, o tai dar labiau sustiprino spėjimus, kad būtent į Jungtinę Karalystę buvo nugabentas branduolinis arsenalas.
Termobranduolinės bombos Europoje
Kalbama, jog į Europą buvo perkelta termobranduolinių bombų, žinomų kaip „B61-12“. Šios bombos pasižymi dideliu tikslumu ir reguliuojama galia, todėl jos laikomos viena pažangiausių šių laikų branduolinių priemonių.
JAV Federacijos mokslininkų atstovas pažymėjo, kad šie veiksmai rodo, jog Amerika nenusiteikusi mažinti savo karinio potencialo Europoje, o veikiau siekia sustiprinti savo įtaką regione.
Tiek Jungtinės Amerikos Valstijos, tiek Didžioji Britanija kol kas oficialiai nepatvirtino šių veiksmų. Vis dėlto analitikai vieningai teigia, kad tai yra labai aiški žinutė Kremliui. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Vakarų šalys vis dažniau ieško būdų, kaip užtikrinti, jog Europoje neliktų spragų saugumo struktūrose. JAV branduolinio ginklo grįžimas į Jungtinę Karalystę laikomas būtent tokiu atsaku.
Trumpo ultimatumas Rusijai
Šios žinios pasklido tuo metu, kai viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta ryžtingi pareiškimai iš buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pusės. Susitikęs su naujuoju Jungtinės Karalystės premjeru, Trumpas pareiškė, kad netenka kantrybės dėl Putino elgesio.
Jis anksčiau buvo paskelbęs, jog Rusijai duodamas penkiasdešimties dienų terminą pasirašyti taikos susitarimą su Ukraina, tačiau dabar laikas dar labiau sutrumpintas. Buvęs prezidentas pareiškė, kad daugiau nelaukia ir duoda Rusijos vadovui vos penkiolika dienų. Jei susitarimas nebus pasiektas, Trumpas ketina įvesti šimtaprocentinius muitus Rusijai ir jos sąjungininkams.
Šiaurės Korėjos reakcija į globalius pokyčius
Kita vertus, šioje tarptautinėje įtampoje netyla ir kitos šalys. Šiaurės Korėja savo valstybinėje naujienų agentūroje paskelbė, kad jų branduolinė programa bus tęsiama ir ateityje. Šios šalies vadovo sesuo paskelbė, jog jokia derybų forma neprivertė ir neprivertų Šiaurės Korėjos atsisakyti savo branduolinės valstybės statuso. Šie pareiškimai sustiprina nuotaikas, kad branduolinis ginklas pasaulyje tampa vis dažniau naudojamas kaip politinės galios priemonė.
Visa tai rodo, kad branduolinių ginklų klausimas vėl grįžta į tarptautinę darbotvarkę su nauja jėga. Nors oficialių patvirtinimų apie JAV veiksmus dar nėra, faktai ir įvykiai leidžia manyti, kad pasaulinėje arenoje vėl ima dominuoti ginklų demonstravimas ir galios pusiausvyros paieškos. Tokie veiksmai stiprina Vakarų pozicijas, bet kartu didina ir tarptautinę įtampą.
Artimiausi mėnesiai gali būti lemiami sprendžiant, ar branduolinis atgrasymas taps tik laikinu parodomu veiksmu, ar vis dėlto bus pradžia naujai strateginio ginklavimosi erai. Bet kuriuo atveju tiek Europa, tiek pasaulis privalo būti budrūs ir pasirengę galimiems pokyčiams.
